Straipsnyje aptariama metaforų reikšmė Vytauto Kavolio sociologijoje. Klausiama, ar visa V. Kavolio sociologija yra poetinė, ar vis dėlto poetinės kalbos priemonės joje vaidina ribotą vaidmenį. ...Argumentuojama, kad poetinės priemonės vaidina ribotą vaidmenį V. Kavolio sociologijoje. Nė viename tyrime nėra taip, kad metaforos visiškai kontroliuotų mokslininko minčių raišką ir pažintinių priemonių kūrimą bei naudojimą. Teigiama, kad vienintelis būdas įveikti nepoetinius kalbos bruožus ir visą V. Kavolio sociologiją be išlygų paskelbti poetine yra tarti, kad sąvokos yra ne kas kita, kaip išplėtotos metaforos ir kad net ir išplėtotos jos išlaiko ryšius su savo metaforiškomis ištakomis. Taip atsiveria galimybė už bet kokių sąvokų ieškoti glūdinčių poetinių įvaizdžių. Teigiama, kad šia galimybe ir pasinaudoja Algimantas Valantiejus, paskelbdamas visą V. Kavolio sociologiją be išlygų poetine. Visus nepoetinius jos kalbos bruožus, kaip ir poetinius, galima kildinti iš dailės metaforos. Įrodinėjama, kad A. Valantiejaus siūlymas dailę laikyti pamatine V. Kavolio sociologijos metafora yra ribotas, nes poetinis įvaizdis neleidžia apimti visų V. Kavolio tyrimų ir adekvačiai įvertinti teorinių jų prielaidų įvairovės. Teigiama, kad šiuos trūkumus būtų galima įveikti išplečiant A. Valantiejaus siūlomą dailės sampratą bei pamatinėmis V. Kavolio sociologijos metaforomis pripažįstant dar tris poetinius įvaizdžius – mechanizmą, dramą ir organizmą.
The text provides a commentary regarding Ferdinand de Saussure‘s research in anagrammatic poetry. The author first describes three phases of Saussure’s research (1906–1907, 1907–1908, 1908–1909) and ...explains various changes in his approach. Secondly, the author introduces the main tendencies in reception of Saussure’s “anagrammatic work” (Tel Quel, linguistics, psychoanalysis). Finally, a comparison is drawn between Saussure’s analysis of anagrams and his Course in General Linguistics.
This article discusses, from the viewpoint of Mandelstam's poetics, the political potential of contemporary Russian poetry and Russian rap as a modern form of expression that preserves some of the ...traditional elements of poetry. Mandelstam's understanding of poetry serves as the starting point for defining the specific poetic dimension of the political and ethical, and in this context I analyze two different examples of contemporary political poetry (Dmitry Bykov and Elena Fanailova). I conclude that the cases analyzed do not evince true realizations of poetic politics and ethics, but that perhaps some potential for this can be found in forms of contemporary Russian rap music.
2015 m. Prancūzijoje išleistas garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecq’o romanas Soumission sulaukė kontroversiškų vertinimų: vienų romanas vadinamas distopija, kitų – šiuolaikinės ...vakarietiškos visuomenės kritika, dar kitų – provokacija dėl musulmonų vaidmens kūrinyje. Romaną iš karto imta versti į įvairias kalbas. Lietuvių kalba jį pavadinimu Pasidavimas 2015 m. išleido leidykla „Kitos knygos“ (iš prancūzų kalbos vertė Goda Bulybenko). Vertimas į lietuvių kalbą taip pat sulaukė kontroversiškų atgarsių: viena vertus, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų knyga buvo įtraukta į vertingiausių verstinių knygų sąrašą, kita vertus – vertimo recenzijos itin teigiamos nebuvo, pastebėta vertimo klaidų. Tad aktualu paanalizuoti detaliau, kokį Houellebecq’ą teks skaityti lietuvių skaitytojui: ar tokį, kokį jį skaito prancūzai, ar kiek kitokį. Vertimo analizei pasirinktas stilistikos aspektas: bus siekiama aptarti Houellebecq’o stilių remiantis Rogerio Célestino bei Juremiro Machado Da Silvos darbais apie šį rašytoją ir ištirti vertimo į lietuvių kalbą stilistikos specifiką remiantis lietuvių mokslininkų Juozo Pikčilingio, Aldonos Paulauskienės bei prancūzų vertimo teoretiko Henri Meschonnico įžvalgomis apie meninio teksto stilių ir poetiką. Tikimasi, kad tokia vertimo analizė padės atsakyti į klausimą, ar skaitytojas gali tikėtis lietuvių kalba skaityti tikrąjį Houellebecq’ą.
The study intends to investigate the relations between Philip Sidney and the continental intellectual circle (mainly that of Protestant scholars and aristocrats) on the basis of Sidney’s ...correspondence. The study is focused especially on the Czech cultural milieu. Sidney’s „grand tour“ over continent is crucial for the formation of his concept of poetry. The poesy is, against Sidney, among all forms of learning the best suited to move the soul to virtue through the beautiful and delightful images of moral example, playing its important role in society.
O kas toliau? Kubilius, Vytautas
Problemos,
09/2014, Letnik:
35
Journal Article
Odprti dostop
Straipsnyje svarstomos lietuvių literatūrologijos ateities perspektyvos, jos metodologijos atnaujinimo galimybės. Teigiama, kad tyrinėjant literatūrą svarbiausia nepamiršti, jog rašytojo ...individualybė neprivalo ištirpti globaliniuose literatūros proceso apibendrinimuose ir kūrinio struktūros analizėje. Ji yra viską lemiantis kūrinio subjektas. Joje kryžiuojasi mūsų visuomeninės istorinės raidos keliai ir nacionalinio mentaliteto savybės. Naujųjų tyrinėjimo metodų tikslas turėtų būti ne universalių teorijų iliustravimas lietuvių literatūros pavyzdžiais, bet jos savitos logikos atvėrimas. Todėl istorinė poetika yra galbūt reikalingiausia būsimų fundamentalių darbų sritis. Pabrėžiama tarmės substrato vaidmens ištyrimo būtinybė. Istorinė poetika, tirdama mūsų meninio mąstymo formuotes, turėtų aiškinti jų genezę, raidą bei savitumą pasaulinės literatūros kontekste, nevengdama genetinių ir tipologinių lyginimų. Aptariama šiuolaikinės literatūrologijos metodologija.
The paper thematizes cognitive narratology as a direction developed within postclassical and new narratologies by observing it in a series of related concepts such as cognitive poetics, cognitive ...linguistics, cognitivism, and evolutionary literary theory. It delineates its scope and reach within cognitive science, and discusses concepts such as schemata, frames, narrativity, parables, and others, which can influence the development and transformation within cognitive narratology.
The contribution characterises the poetics of the last four novels written by Milan Kundera (Slowness, Identity, Ignorance, The Festival of Insignificance). Despite certain differences the author of ...the essay particularly pays attention to elements in which “the French series” follows the poetics of the novels written in Czech (existential theme, sarcastic humour etc.)
The paper analyses the methods of literary articulation of Podgorje in the narrative prose of Vjenceslav Novak (Pavao Šegota, Pod Nehajem, Posljednji Stipančići, Tito Dorčić, Dva svijeta). Podgorje ...was not noted as an idealised home region on the edge of the Austrian Empire, but was transformed into a poetic tool of the questioning of the personal and collective identity of the participants of this region, whose marginal position is also considered as a consequence of the conflicting and non-existent parts of Croatian individuality. A move in the analysis of the place of the story from the centre to the edge, as well as the transitions between the semantic fields of the metropolis and the provinces, make up a narrative creation with which Novak enriches his realist poetics, depicting the dimensions of political and class transitions in the separated,tucked away Croatian place, a subject outside of central European literary production. With his fictional configuration of the area, Novak aligns the division at the centre and periphery resulting from the distribution of the political and economic powers of 19th century Europe, as well as a valuable dividing line. Doubts about the affiliation of the original landscape make up a narrative structure of a European realist novel at the turn of the 19th-20th centuries. The narrative topography of Vjenceslav Novak extends the Croatian environment to the landscape of a smaller littoral town and the Podvelebit coast whose original extensibility and diversity add meanings developed from the tension in the interpretation of the relationship of a centre and a province. Novak’s narrative excursions about the features of Podgorje are interwoven with the common references of the geopolitical idea of a European province, which are distributed over this peripheral area.
PDF
