Straipsnyje nagrinėjama viena pagrindinių asmenybės struktūros darinių, iš vidaus lemiančių elgesį – dispozicijų sistema. Dispozicija vadinama vidinė žmogaus parengtis vienaip ar kitaip reaguoti į išorės poveikius (objektus, reiškinius ar jų savybes). Dispozicijos formuojasi sąveikaujant poreikiui ir situacijai, kurioje tas poveikis gali būti patenkintas. Skiriami dispozicijų lygmenys: elementari fiksuota nuostata, socialinė nuostata, vertybinė orientacija ir bendras asmenybės kryptingumas. Viena esminių asmenybės dispozicijų savybių – jų trikomponentinė sandara, apimanti kognityvinį, emocinį bei elgesio (konatyvinį) komponentus. Asmenybės dispozicijų hierarchijoje vieną aukščiausių pakopų užima vertybinės orientacijos. Jų objektas – abstrakčios vertybės, reiškiniai, socialinės situacijos. Vertybinė orientacija apibūdinama kaip individo psichikoje fiksuotas, sociališkai sąlygotas kryptingumas į tam tikros veiklos tikslus ir priemones jiems pasiekti. Vertybinių orientacijų sistema formuojasi aukščiausių socialinių poreikių pagrindu, pagal bendrasocialines sąlygas, kurios leidžia realizuoti tam tikras visuomenines ir individualias vertybes.