Ankstyvame amžiuje gaunama informacija vaikams gali daryti didelį poveikį: išmokyti elgesio, bendravimo taisyklių, formuoti nuomonę įvairiais klausimais, susidaryti bendrą aplinkos vaizdą ir t.t. Nepilnamečiai infor­macijos vartotojai itin pažeidžiami: kritinis mąstymas dar nesusiformavęs, vaikai dažnai neturi su kuo palyginti pirmą kartą matytos situacijos. To­dėl, pavyzdžiui, konflikto sprendimas smurtu jiems gali pasirodyti tinkama išeitis iš susidariusios situacijos, o žiniasklaidos antraštėse nurodytos savi­žudybės priežastys gali sudaryti įspūdį, kad vienos ar kitos problemos yra neišsprendžiamos. Viešosios erdvės stebėsena užsiimanti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba geba kontroliuoti profesionalias internetines žiniasklaidos priemo­nes, tačiau pasaulinio tinklo platybėse kiekvieną dieną sukuriama begalės tinklalapių, kuriuos pasiekti vaikui nėra sunku. Todėl užtikrinti visapusiš­ką vaikų apsaugą nėra realu – neįmanoma sukurti informacinio vakuumo. Kita vertus, tarnybos vykdoma stebėsena ir skiriamos administracinės nuo­baudos ne visada sulaiko profesionalias žiniasklaidos priemones nuo na­grinėjamo įstatymo pažeidimų – svarbesniu naujienų atrankos kriterijumi tampa įdomumas (auditorijos smalsumo tenkinimas).