Straipsnyje nagrinėjami tam tikri epilepsija sergančių suaugusių asmenų (ESA) ekonominės padėties ir gyvenimo sąlygų aspektai. Tyrimo rezultatai rodo prastą ESA ekonominę padėtį: didelę sergančiųjų asmeninių pajamų diferenciaciją, menkas daugumos ESA asmenines pajamas, kurios sudaro reikšmingą dalį ESA namų ūkio pajamų. Ketvirtadalis tiriamųjų namų ūkių nurodė negalintys nusipirkti naujų drabužių, kas antras negalėjo pakeisti nusidėvėjusių baldų naujais, dešimtadalis negalėjo gerai maitintis. ESA pasižymi pareigingu mėnesinių komunalinių sąskaitų, būsto nuomos ir/ar paskolų kredito įmokų apmokėjimu, tačiau daugiau nei ketvirtadalis namų ūkių neturi reikiamų išteklių, kad galėtų sukaupti pinigų ateičiai, nenumatytiems atvejams, pensijai ar pan., 30 proc. epilepsija sergančiųjų iš turimų santaupų galėtų išgyventi daugiausia mėnesį.