Straipsnio tikslas – glaustai apžvelgti kontrafaktinių sąlyginių teiginių teorijas (metalingvistines, ontologines ir supozicines) analitinėje filosofijoje ir šios apžvalgos pagrindu aptarti klausimą, kaip gali būti pagrindžiami atsakymai į kontrafaktinius klausimus istorijoje. Kontrafaktiniai sąlyginiai teiginiai – tai sąlyginiai teiginiai, kurių antecedento klaidingumas yra žinomas tą teiginį išsakančiajam. Tai teiginiai apie neegzistuojančias dalykų padėtis ir dėl to jie neatitinka jokios tikrovės. Tradicinėje istoristinėje istoriografijoje kontrafaktiniai teiginiai glūdi istoriko priežastinių teiginių loginių implikacijų pavidalu, neformuojami ir nesvarstomi eksplicitiškai. Analizuojamas kontrafaktinių teiginių taikymas ekonometrinėje istorijoje, teigiama, kad jų pagrįstumas arba asertabilumas iš esmės priklauso nuo ekonometrinių modelių, kurių kontekste jie formuluojami, empirinio adekvatumo. Aptariamas J. Elsterio suformuluotas pagrindinis kontrafaktinių teiginių paradoksas: kuo silpnesnė teorija, tuo daugiau teisėtų kontrafaktinių klausimų galime suformuluoti, į kuriuos negalime atsakyti; kuo teorija stipresnė, tuo daugiau kontrafaktinių klausimų, į kuriuos galime atsakyti, bet tuo mažiau jų galime prasmingai kelti.