Pintys yra patys primityviausi daugialąsčiai gyvūnai, neturintys organų ir audinių. Tai dažniausiai nepastovios kūno formos gyvūnai, sudaryti iš įvairių, skirtingas funkcijas atliekančių ląstelių. ...Pintys gyvena gėlame arba jūriniame vandenyje, jų kūno formą palaiko mineralinis arba organinis skeletas. Stiklapintės skeletas yra cilindro formos, stebėtoją žavi gražia, ažūrine medžiaga. Meilės deivės Veneros vardu ji tikriausiai vadinama dėl dviejų joje gyvenančių priešingos lyties moliuskų, kurie čia įsiruošia šeimos židinį ir veda savo vaikus. Stiklapintė gali būti nuo kelių centimetrų iki 1 metro ilgio. Stiklapintės gali gyventi vandenyno dugne iki vieno kilometro gylio. Maitinasi mikroplanktonu. Veneros kraitelei, kaip ir visoms kitoms pintims, lengvai atauga prarasta kūno dalis. Jos yra paplitusios Ramiajame vandenyne prie Japonijos ir Filipinų.Aprašą parengė A. Patapavičienė
Extended description:
Straža pri Novem mestu: človeška ribica, izjava Albin KREGAR, Straža, reka Krka, požiralnik, izjava Toni KREGAR, Straža, človeške ribice, izjava Andrej HUDOKLIN, Zavod za ...varstvo narave Novo mesto.
Straža pri Novem mestu: The water gushing forth from underground after a downpour can sometimes carry proteus with it.
Original language summary:
Straža pri Novem mestu: ob močnejšem deževju se včasih zgodi, da voda, ki privre iz podzemlja s seboj prinese tudi človeške ribice.
Extended description:
Postojnska jama: človeška ribica izlegla jajčeca, arhiv - človeška ribica, nov akvarij, ribica in jajčeca, izjava Slavko POLAK, biolog, izjava Marjan BATAGELJ, direktor Zavoda ...Postojnska jama, turisti v jami.
Postojna: Proteus in Postojna Cave has laid eggs.
Original language summary:
Postojna: človeška ribica je v Postojnski jami izlegla jajčeca.
Extended description:
Postojna: Postojnska in Škocjanske jame in različna načina komuniciranja z javnostjo. V Postojnski jami pričakujejo mladiče človeške ribice, v Škocjanskih prenavljajo ...razsvetljavo. Človeška ribica, izležena jajčeca, izjava Marjan BATAGELJ, lastnik, direktor družbe Postojnska jama, Škocjanske jame, vhod, zunanjost, za snemanje notranjosti Škocjanskih jam je potrebno dovoljenje ministra, izjava Gordana BELTRAM, direktorica Javnega zavoda Park Škocjanske jame.
Postojna: Expecting proteus (olm) offspring in Postojna Cave. A case and a story regarding the efficiency of a private manager on the one hand, and the red-taped state apparatus in Škocjan Caves on the other.
Original language summary:
Postojna: pričakovanje mladičev človeške ribice v Postojnski jami. Primer in zgodba o učinkovitosti zasebnega upravljavca na eni strani v Postojnski jami in zbirokratiziranega državnega aparata v Škocjanskih jamah na drugi.
Extended description:
Postojna: Postojnska in Škocjanske jame in različna načina komuniciranja z javnostjo. V Postojnski jami pričakujejo mladiče človeške ribice, v Škocjanskih prenavljajo razsvetljavo. Človeška ribica, izležena jajčeca, izjava Marjan BATAGELJ, lastnik, direktor družbe Postojnska jama, Škocjanske jame, vhod, zunanjost, za snemanje notranjosti Škocjanskih jam je potrebno dovoljenje ministra, izjava Gordana BELTRAM, direktorica Javnega zavoda Park Škocjanske jame.
Extended description:
Dolenjska: bobri iz Krke delajo škodo, bobri, reka Krka, obglodana drevesa, izjava Andrej HUDOKLIN, Zavod za varstvo narave Novo mesto, naravovarstvenik, izjava Emil GLAVIČ, ...Prapeče.
Dolenjska: Beavers occupied the banks of the Krka river. The first one was spotted in the region in 1998, but they have multiplied so much that the willows, their favourite food, are disappearing from the banks. This caused beavers to start chewing on oaks which can cause numerous problems.
Original language summary:
Dolenjska: obrežje Krke so zasedli bobri. Prvega so na Dolenjskem opazili leta 1998, zdaj jih je že toliko, da ob reki zmanjkuje vrb s katerimi se najraje hranijo. Zato se lotili še dolenjskih hrastov, kar lahko povzroči kopico težav.
Extended description:
Piran: kit grbavec v slovenskih vodah, morje, kip plava, izjava Tilen GENOV, predsednik društva Morigenos, čoln v bližini kita.
Piran: For several days, the Slovene sea is host ...to a very unusual visitor – a humpback whale. It was first spotted offshore Trieste, but now circles between the towns of Piran and Strunjan. Since the species does not live in our sea, experts assume the animal is lost or has come here in order to feed.
Original language summary:
Piran: slovensko morje že nekaj dni gosti nevsakdanjega obiskovalca - kita grbavca. Najprej so ga opazili pri Trstu, zadnje dni pa kroži med Piranom in Strunjanom. Ker ta vrsta kitov sicer ne živi pri nas, strokovnjaki domnevajo, da se je ali izgubil, ali pa se je prišel sem hranit.
Extended description:
Piran: kit grbavec v slovenskih vodah, morje, kip plava, izjava Tilen GENOV, predsednik društva Morigenos, čoln v bližini kita.
Extended description:
Portorož: rekordni ulov cipljev: ribiči na ladjah polnih rib, izjava Slavko IVANČIČ, ljudje kupujejo sveže ribe na pomolu, zaboji, ciplji, izjava Aldo ŽIGANTE, ribič, izjava ...Fabio STEFFE, vodja izlova cipljev.
Portorož: Professional fishermen finally had some good luck. After more than a week of vigilant monitoring and searching, they finally spotted a school of mullets in the Portorož fishing area and caught at least seven tonnes in their first attempt.
Original language summary:
Portorož: poklicnim ribičem se je končno nasmehnila sreča. V Portoroškem ribolovnem rezervatu so po več kot tednu dni budnega opazovanja in iskanja, le izsledili jato cipljev in jih že ob prvem poskusu v mrežo ujeli vsaj 7 ton.
Europinis atlantinis eršketas šiuo metu yra viena labiausiai nykstančių eršketinių žuvų rūšių pasaulyje. Seniau ši rūšis gyveno Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos upėse, įtekančiose į Baltijos jūrą. XX ...amžiaus viduryje tokie eršketai plaukiodavo dar ir Nemune. Atlantinis eršketas užauga ir subręsta jūroje, o neršti migruoja į upes. Šios žuvies ilgis gali siekti 5 metrus, o kūno masė – 400 kilogramų. Patelės subręsta tik būdamos 8–14 metų amžiaus, tad tikimybė, kad žuvis nesugauta išgyvens iki lytinės brandos, yra labai maža. Būtent tai ir yra viena iš eršketų išnykimo priežasčių. Prie jų išnykimo taip pat prisideda ir nekontroliuojama verslinė žūklė bei žmogaus ūkinė veikla. Žmogui šios didžiulės žuvys visiškai nepavojingos, jos minta dugne randamais įvairiausiais smulkiais gyviais – moliuskais, kirmėlėmis. Eršketai yra vieni ilgiausiai gyvenančių žuvų. Jų amžius gali siekti iki 100 metų.Aprašą parengė N. Avyžienė
