Adaptacija pataisos įstaigoje – tai įkalinto asmens psichologinis ir elgesinis atsakas į pataisos įstaigos aplinką ir įkalinimo situaciją (Fedock, 2017). Sėkmingai adaptavęsi nuteistieji geba ...patenkinti savo pagrindinius poreikius, nekonfliktuoja nei su pataisos įstaigos administracija, nei su kitais nuteistaisiais, nepatiria stiprių neigiamų emocijų ir t.t. Manoma, kad nesėkminga adaptacija pataisos įstaigoje siejasi su mažesne motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį ir recidyvu (Loper, 2002; Zamble & Porporino, 1988). Nors nuteistųjų adaptacija pataisos įstaigose ir ją prognozuojančiais veiksniais užsienio mokslininkai domisi jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokių tyrimų ypač trūksta. Šio tyrimo tikslas – nustatyti laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų adaptaciją Lietuvos pataisos įstaigose prognozuojančius veiksnius. Tyrime dalyvavo nuteistieji vyrai (N = 331) iš 5 Lietuvos pataisos įstaigų, jų amžius svyravo nuo nuo 18 iki 68 metų (M = 35,17, SD = 10,75). Adaptacijai įvertinti buvo naudojama Kalėjimo problemų skalė (Zamble & Porporino, 1988), Beck depresijos klausimyno antroji leidimo versija (Beck, Steer, & Brown, 1996) ir Beck nerimo klausimynas (Beck, Epstein, Brown, & Steer, 1988). Adaptacijos veiksniai buvo įvertinti demografinių duomenų anketa bei Kriminalinių nuostatų modifikuota skale (Simourd, 1997). Nustatyta, jog adaptaciją geriausiai prognozuoja kriminalinės nuostatos ir bendravimas su draugais arba partnere. Tirti veiksniai paaiškino iki 16 % adaptaciją vertinančių kintamųjų sklaidos.
Profesionalams, susijusiems su sukurtų testų adaptacija kitose šalyse, gali būti naudinga susipažinti su dviem profesionalų patvirtintais dokumentais: Tarptautinės testų komisijos techniniu ...reglamentu testams adaptuoti ir Pedagoginio bei psichologinio testavimo standartais. Čia pateikiama apibendrinta informacija apie šiuos du dokumentus. Pridedamas literatūros sąrašas padės tiems, kuriems reikia papildomos informacijos.
Adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sudėtingas ir neramus procesas. Vaikas įpratęs laiką leisti su tėvais, būti jų prižiūrimas, todėl šis išsiskyrimas jam labai skausmingas. Ankstyvajame ...amžiuje vaikui rekomenduojama būti su mama, tačiau dažnai dėl susiklosčiusių aplinkybių nusprendžiama vaiką leisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Tėvai šiam procesui ruošiasi iš anksto, o pradėję leisti vaiką į ugdymo įstaigą privalo dirbti kartu su pedagogais. Niekam ne paslaptis, kad rasti laiko kokybiškam ir sėkmingam bendradarbiavimui darosi vis sunkiau. Nepaisant to, tiek tėvai, tiek ugdymo įstaiga turi suprasti, kad juos vienija tas pats tikslas – sėkmingas tolesnis vaiko ugdymas(is). Tyrimo probleminis klausimas – kokie ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 3 metų) adaptacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumai?Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad esminiai ankstyvojo amžiaus vaikų sėkmingos adaptacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumai yra šie: nuolatinis keitimasis informacija (tėvai–pedagogai) apie vaiko savijautą; susitarimai dėl adaptaciją lengvinančių priemonių taikymo namuose ir ugdymo institucijoje, taip užtikrinant ugdomųjų veiksmų tęstinumą (grupės aplinka–namų aplinka); periodiniai pedagogų ir tėvų susitikimai adaptacijos klausimams aptarti; abipusis (tėvai–pedagogai) pasitikėjimas ir pagalba.
Na mjestu srednjovjekovne crkve u 17. stoljeća podignuta je nova crkva koju su vjerojatno gradili članovi radionice Bokanić. Međutim, početkom druge polovine 18. stoljeća crkvu je, pretpostavlja se, ...radikalno preinačio Ignacije Macanović sa suradnicima.
Straipsnyje pateikiami darbinio adaptavimosi bendrieji bruožai. Autorius darbinį adaptavimąsi apibrėžia kaip darbuotojo prisitaikymą prie tam tikros darbinės veiklos rūšies konkrečiomis gamybos ...sąlygomis bei kolektyve susidariusių santykių įsisavinimą. Darbinio adaptavimosi sąvoka iš esmės skiriasi nuo socializacijos sąvokos. Socializacija, kaip asmenybės formavimosi procesas, apima visuomeninių santykių visumą. Darbuotojo socializacija neapsiriboja vien darbo kolektyvu, jo poveikiu. Pateikiami objektyvūs ir subjektyvūs darbinio adaptavimosi kriterijai: pirmieji yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbinės veiklos rezultatai (išdirbio normų ir darbo užduočių vykdymas, darbo kokybė), iniciatyvumas darbe (dalyvavimas racionalizacijoje, išradyboje), darbo drausmė (socialinė ir technologinė) ir atsakingumas, darbo stažas įmonėje (apibendrinantis objektyvus kriterijus), antrieji – darbininkų pasitenkinimas savo specialybe ir darbu, jo sąlygomis, darbo organizavimu, santykiais darbo kolektyve (vertikaliais ir horizontaliais), darbininkų noras arba nenoras keisti darbovietę. Pastarasis kriterijus laikomas apibendrinančiu subjektyviu darbinio adaptavimosi kriterijumi.
Straipsnyje nagrinėjama veiklos kontrolės aplinkybių poveikio asmenybės socialiniam prisitaikymui problema. Eksperimentuose su gyvūnais ir žmonėmis būdavo pateikiamas emociškai nemalonus stimulas, ...kurio būdavo galima išvengti, taigi kontroliuoti, arba atvirkščiai. Buvo gauti visiškai priešingi rezultatai. Galimybė kontroliuoti veiklos rezultatus iššaukia aktyvumą. Veiklos aplinkybių kontrolės nebuvimas sukelia taip vadinamą „išmoktą bejėgiškumą“. Straipsnyje diskutuojama apie asmenybės atsakomybę apie savo veiklos rezultatus aukščiau išdėstytų teorinių prielaidų kontekste, o taip pat kitos aktualios socialinės problemos.
Rad se bavi scenografskim čitanjima kazališnih uprizorenja romana
Nedjeljka Fabrija na primjerima predstava
Vježbanje života
u režiji
Georgija Para i izvedbi Hrvatskoga narodnog kazališta Ivan pl. ...Zajc u Rijeci,
Berenikina
kosa
u režiji istoga redatelja i izvedbi Hrvatskoga narodnog kazališta u
Zagrebu, te
Smrt Vronskoga
u režiji Ivice Boban i izvedbi Hrvatskoga
narodnog kazališta Ivan pl. Zajc u Rijeci. Scenografije spomenutih predstava
oblikovali su istaknuti hrvatski scenografi Zlatko Kauzlarić Atač (
Vježbanje
života
, 1990.,
Berenikina kosa
, 1995.) i Dalibor Laginja (
Smrt
Vronskog
, 1995.), bitno pridonijevši kazališnoj transpoziciji romana na
scenu.
The paper focuses on the scenography in stage adaptations of Nedjeljko
Fabrio’s novels, i.e. on the scenography of Zlatko Kauzlarić Atač in
Vježbanje života
(
Practicing Life
) directed by Georgij Paro in the Croatian National
Theatre Ivan pl. Zajc in Rijeka (1990), and in
Berenikina kosa
(
The
Berenice's Hair
) also directed by Georgij Paro in the Croatian National
Theatre in Zagreb (1995), and the scenography of Dalibor Laginja in
Smrt Vronskog
(
The Death of Vronsky
) directed by Ivica Boban in the Croatian
National Theatre Ivan pl. Zajc in Rijeka (1995). The scenography of each
mentioned stage adaptation is meticulously analysed and studied in terms of its
general ideas and practical outputs, its functions in the theatre production,
its relation towards the individual production elements, its place in the
designer’s opus, and its critical reception. The study reveals that the
analysed designs contributed significantly to the stage adaptations of Fabrio’s
novels by articulating Fabrio’s ideas and concepts, material and metaphorical
transposition of production’s ideas, utilising, organising and modelling stage
space, dramaturgical functionality, as well as visual expressiveness and effectiveness
of the production.
In the 17th century, a new church (of Our Lady of Carmel) was erected in place of the medieval church, probably by the Bokanić workshop. However, this new church seems to have been radically altered ...early in the 18th century, supposedly by Ignacije Macanović with his assistants.
Cilj je ovog istraživanja prijevod i adaptacija revidirane verzije Testa čitanja misli iz očiju (Reading the mind in the eyes test, Baron-Cohen i sur., 2001) na hrvatski jezik kako bi se ispitala ...njegova pouzdanost, faktorska struktura te konvergentna valjanost u populaciji hrvatskih studenata urednog razvoja. Nakon prijevoda i adaptacije hrvatska je verzija Testa čitanja misli iz očiju primijenjena na uzorku od 146 studenata preddiplomskih i diplomskih studija (84 djevojke i 62 mladića). Osim Testa čitanja misli iz očiju primijenjena je i Skala emocionalne empatije (Raboteg-Šarić, 1993). Rezultati pokazuju nisku pouzdanost tipa unutarnje konzistencije te prihvatljivu pouzdanost mjerenu Hkoeficijentom maksimalne pouzdanosti. Konfirmatorna faktorska analiza granično potvrđuje jednodimenzionalni model. Konvergentna valjanost granično je potvrđena kroz statistički značajnu pozitivnu povezanost Testa čitanja misli iz očiju i empatije. Naposljetku, kreirana je i kratka verzija Testa čitanja misli iz očiju koja se sastoji od svega sedam čestica zadovoljavajućih saturacija. Pouzdanost tipa unutarnje konzistencije te kompozitna pouzdanost ovoga kratkog testa su zadovoljavajuće. U budućim je istraživanjima potrebno dodatno ispitati psihometrijske značajke hrvatske verzije Testa čitanja misli u očima u općoj reprezentativnoj populaciji. Nadalje, potrebno je ispitati test-retest pouzdanost te diskriminativnu valjanost ovog testa.
PDF
