The distinguished sociologist Richard Sennett surveys major differences between earlier forms of industrial capitalism and the more global, more febrile, ever more mutable version of capitalism that ...is taking its place. He shows how these changes affect everyday life-how the work ethic is changing; how new beliefs about merit and talent displace old values of craftsmanship and achievement; how what Sennett calls "the specter of uselessness" haunts professionals as well as manual workers; how the boundary between consumption and politics is dissolving.
In recent years, reformers of both private and public institutions have preached that flexible, global corporations provide a model of freedom for individuals, unlike the experience of fixed and static bureaucracies Max Weber once called an "iron cage." Sennett argues that, in banishing old ills, the new-economy model has created new social and emotional traumas. Only a certain kind of human being can prosper in unstable, fragmentary institutions: the culture of the new capitalism demands an ideal self oriented to the short term, focused on potential ability rather than accomplishment, willing to discount or abandon past experience. In a concluding section, Sennett examines a more durable form of self hood, and what practical initiatives could counter the pernicious effects of "reform."
Straipsnyje nagrinėjamos prancūzų meno sociologijos ištakos, jos raidos bruožai, svarbiausios idėjos ir ryšiai su filosofinėmis-estetinėmis koncepcijomis. Meno sociologija savo idėjiniu turiniu nėra ...vienalytė, ji Prancūzijoje turi senas tradicijas, ypač estetikos ir meno reikšmę pabrėžė švietėjai. Jų idėjas vaisingai plėtojo XIX a. sociologinė estetika, kurioje išryškėjo skirtingi meno ir visuomenės santykių sprendimo keliai. H. Taine‘o koncepcijos esmė – visuomeninės meno prigimties teigimas. Jis pabrėžė analogiją tarp estetikos ir gamtotyros. Ch. Lalo tęsė pozityvistinę sociologinę estetiką, grindė istorinį požiūrį į meną, kaip socialinį reiškinį. P. Francastelis formulavo pagrindinius meno sociologijos uždavinius: aiškinti grupių sociologijos ir civilizacijų tipologiją, sukurti meno kūrinio sociologiją, aiškinti jo struktūrą, atskirų aspektų santykį su aplinkiniu pasauliu, spręsti simbolio ir ženklo problemą. Šiuolaikiniams prancūzų sociologams būdingas siekis pažinti daugialypius meno ir visuomenės ryšius, tyrinėti meną kaip vientisą sistemą sistemoje, veikiamą įvairių socialinių veiksnių, mėginimas konstruoti savotišką idealų meno modelį ir atskleisti jo funkcionavimo visuomenėje mechanizmą.
Ovaj članak obrađuje Novo čitanje Marxa, interpretaciju fokusiranu na analizu društvenih i vrijednosnih oblika te pripadajućih društvenih odnosa. Marxova analiza društvenih oblika omogućuje ...razlikovanje određenih apstrakcija (roba i kapital u kapitalističkom načinu proizvodnje) od općih (proizvod, novac), denaturalizira ekonomsko viđenje proizvodnje i otvara put k mogućem sagledavanju različitih načina proizvodnje i njihovih društvenih karaktera. U članku se tvrdi da analiza društvenih oblika otvara prostor da se polju koje konvencionalno pripada ekonomiji, čije napuštanje obilježava sociologiju veći dio njezine povijesti, ponovo pristupi sociološkom analizom i time ukaže na društvene dimenzije predmeta istraživanja, ujedno propitujući i osporavajući monopol ekonomskih teorija i kategorija. Pokazuje se veza između Marxove analize društvenih oblika i djela drugih klasičnih sociologa te se otvara rasprava o relevantnosti za ekonomsku sociologiju. Pregledom nove ekonomske sociologije ukazuje se na njezine veberijanske korijene koji drastično sužavaju prostor za integraciju Marxova rada. Tvrdi se da je ovdje predstavljenom čitanju Marxa prostor ipak otvoren u šire shvaćenoj suvremenoj ekonomskoj sociologiji koja uključuje širi spektar pristupa i zadržava multiparadigmatski karakter sociologije. Zaključno se ukazuje na kontekst domaće sociologije, njezina odnosa s marksizmom i mogućnostima za unapređenje sociološke literature revalorizacijom marksizma kroz prizmu Novog čitanja Marxa.
This article deals with the New Reading of Marx, an interpretation focused on the analysis of social and value forms and associated social relations. Marx's analysis of social forms makes it possible to distinguish determinate abstractions (commodity and capital in the capitalist mode of production) from general ones (product, money), denaturalizing the economic vision of production, opening up a way for possible understanding of different modes of production and their social character. The article argues that the analysis of social forms opens up a path for re-approaching the field of enquiry that conventionally belongs to economics, whose abandonment marks sociology for most of its history, with the sociological analysis, thus rendering visible social dimensions of the object of investigation, whilst questioning and disputing the monopoly of economic theories and categories. The connection between Marx's analysis of social forms and the work of other classical sociologists is demonstrated, opening up the discussion of its relevance for economic sociology. Reviewing the new economic sociology, the article shows how its Weberian roots drastically narrow the space for integration of Marx's work. It is argued that the reading of Marx presented here can however be situated in a more broadly understood contemporary economic sociology that includes a wider range of approaches retaining the multi-paradigmatic character of sociology. In conclusion, the article discusses the relationship between domestic sociology and Marxism, arguing that sociological literature can be enriched by re-evaluating Marxism through the prism of the New Reading of Marx.
"Relationship" is an important term in the work of Georg Simmel (1858 - 1918). Simmel used this or familiar term to describe completely different processes and structures. In this essay attempts will ...be made to apply the concept of relationship to the work of Simmel itself. The aim is to demonstrate particularly interesting links between Simmel's philosophy, sociology and pedagogy. The intention of the essay is not to give extensive interpretations of Simmel’s philosophy, sociology and pedagogy, but to show in general terms that at least four Simmel's ideas create a strong relationship between his philosophy, sociology and pedagogy. The results of analysis demonstrate that there is relationship between Simmel’s philosophy, sociology and pedagogy and it is possible to find many developments, transformations and sometimes surprising variations of the theme.
Sąvoka „santykis“ yra svarbi sąvoka Georgo Simmelio (1858-1918) darbuose. Simmelis šią sąvoką naudojo visiškai skirtingiems procesams ir struktūroms aprašyti. Straipsnio tikslas yra pritaikyti „santykio“ sąvoką Simmelio darbams. Autorius siekia parodyti sąryšius tarp Simmelio filosofijos, sociologijos ir pedagogikos. Straipsnyje nesiekiama giliai ir nuodugniai gilintis į Simmelio darbus, bet parodyti, kad keturios idėjos susieja autoriaus filosofiją, sociologiją ir pedagogiką.
Straipsnyje nagrinėjama laisvalaikio tipologizavimo problema. Straipsno pirmoji dalis buvo skirta aptarti statinei laisvalaikio būklei, o antroji dalis – dinaminei, kuri kelia daugiau metodologinio ...pobūdžio klausimų ir problemų. Tipologijos sudarymas pirmiausia susijęs su teorija, bet svarbus vaidmuo tenka ir empiriniams tyrimams. Teigiama, kad yra dviejų tipų pastovumai – dinaminis ir statinis; juos nustatyti būtina tam, kad esamomis vienodomis sąlygomis jie nekistų. Autorius siekia atskleisti, kokie veiksniai labiausiai sąlygoja skirtingą laisvalaikio leidimą ir nuo ko priklauso vienodas laisvalaikis. Išskiriami ir aptariami trijų tipų veiksnių kompleksai: išorinių, objektyvių veiksnių (gyvenamoji vieta, tradicijos); patiems individams bei jų grupėms būdingų objektyvių veiksnių (demografinės sąlygos, klasinė bei profesinė padėtis, darbo pobūdis ir kt.); subjektyvių veiksnių (vertybinės orientacijos, individualios psichinės savybės). Dėl elementarių priežasčių, susijusių su kartų kaita, socialinėmis gyvenimo sąlygomis, ekonominių priežasčių, darbo pobūdžio, vieni laisvalaikio leidimo tipai išnyksta, kiti atsiranda, todėl laisvalaikio leidimas per tam tikrą laiką pakinta, nors kartais ir visai nežymiai.
Norint deramai suprasti tiesos klausimu filosofuojantį Nietzsche’ę, būtina susipažinti su būdu, kuriuo mąstytojas sprendžia daugumą jam kylančių intelektinių problemų: šis būdas ne viena smulkmena ...primena metodinį René Descartes’o abejojimą. Nietzsche’s mąstyme galima aptikti bent tris posūkius nuo tradicinio, teigiamo požiūrio į tiesą: 1) mąstymas ir pažinimas redukuojami į fiziologinius kūno procesus ir nuolatinę vidinių būsenų kaitą; 2) daugelis ilgaamžių tiesų paverčiamos paprasčiausiais prietarais, naudingais faktinėms žmonių bendruomenėms kovojant su tikrove praktišku, bet kartu supaprastintu ir iškreiptu būdu; 3) tiesa nuvertinama arba neigiamai įvertinama kaip gyvenimui nepravarti ar net žalinga nuostata. Aptariant nyčiškąją tiesos sampratą, taip pat svarbu neišleisti iš akių mąstytojo potraukio genetetiniam aiškinimo būdui, nuolatiniam domėjimuisi istorine, antropologine ir filologine dorovinių bei visuomeninių reiškinių genealogija.
Straipsnyje apžvelgiamos diskurso sąvokos taikymo galimybės sociologiniuose-istoriniuose mokslinių disciplinų tyrimuose. Aptariamos pagrindinės sociologinės mokslinio žinojimo tyrinėjimo tradicijos, ...kurios diskurso sąvokai suteikia sociologinio reiškinio sampratą. Trumpai pristatoma sociologinė diskurso samprata, sutelkianti tyrinėtojo dėmesį ne tik į vidinius teksto struktūrinių komponentų ryšius, bet ir į akademinės disciplinos tekstų klasės susiformavimo socialinių sąlygų tyrimą. Glaustai aptariamos sociologinės diskurso sampratos implikuojamos tyrimo kryptys akademinio diskurso raidos analizės kontekste.
Iako su društvene klase tradicionalno jedno od glavnih područja sociološkog istraživanja, zainteresiranoj publici postaje sve teže pratiti nove smjerove klasnih istraživanja zbog njihove rastuće ...fragmentacije. Stoga ovaj članak pruža pregled suvremenih istraživanja klase u različitim poljima istraživanja. U radu se nudi osvrt na istraživanja društvenih klasa objavljenih u razdoblju između 2006. i 2016. godine u šest vodećih međunarodnih časopisa iz područja sociologije. Iz tih su časopisa izdvojeni radovi koji u naslovu, sažetku ili ključnim riječima sadržavaju pojam »klasa«. Na temelju obrađenih 326 radova koji se bave klasnom tematikom, rad prikazuje osam polja istraživanja: obrazovanje, društvene veze i mreže, identitet, politiku i političku ekonomiju, rad i zaposlenje, društvene rizike, društvenu mobilnost te kulturnu potrošnju. Svako se polje sažima zasebno, uz naglasak na korištene teorijske koncepcije klase, metodološke pristupe, geografsko područje istraživanja i teme istraživanja u užem smislu. Rezultati pregleda upućuju na zaključak da se većina pregledanih radova ne oslanja na glavne teorijske tradicije u analizi društvenih klasa, da su rijetka istraživanja u kojima se koriste mješovite metode istraživanja te da dominira nacionalna razina promišljanja klasnih razlika. Zaključno se navode teme s kojima bi se revitalizacija klasne analize u Hrvatskoj morala uhvatiti ukoštac.
PDF
