Be formos neįmanoma jokia architektūra, o minimalizmo atveju ji yra išskirtinai specifiška, vis dėlto minimalistinės raiškos pobūdį stipriai veikia įvairios kompozicinės priemonės. Straipsnyje aptariami įvairūs, siejami su minimalistine raiška, kompozicinių priemonių panaudojimo aspektai. Analizuojant architektūrinius objektus, daug kas priklauso nuo jų spalvinio pobūdžio, šviesos, šešėlių žaismo panaudojimo, jų masto, simetriškumo ar asimetrijos, vientisumo ar daugialypiškumo, nuo to, ar turima galvoje dinamiška gyvybės forma, atvira išorinėms įtakoms, ar statiškas objektas. Visuotinai yra susiformavę tam tikri minimalistinės raiškos stereotipai, pvz.: kad minimalistinei architektūrai yra būdinga balta spalva ar bent jau achromatiniai tonai (pilka, juoda), smulkumas, simetrija ir statika. Šiame straipsnyje siekiama paneigti minėtus stereotipus, pateikiant spalvingojo minimalizmo, asimetrinių ir dinamiškų minimalistinių architektūros objektų pavyzdžius, be to, atskleidžiamas jų tūrių masės ir vientisumo charakteris, šviesos ir šešėlių kompozicinė svarba.