Straipsnyje nagrinėjama XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Vilniaus universiteto gamtininkų pažiūros. Teigiama, kad jie kėlė materijos neišsemiamumo, jos įvairumo idėją, rašė apie kūnų kilmę, apie ...jų perėjimą iš vienos būsenos į kitą, apie cheminių elementų atsiradimą iš kitų medžiagų, iš kitokios materijos formos. Aptariami astronomo V. Karčevskio, chemikų A. Sniadeckio, I. Fonbergo svarstymai apie erdvę kaip nepabaigiamą, begalinę, neatskiriamą materijos ir materialių kūnų savybę. Nagrinėjama neorganinio ir organinio pasaulio vienybė, visuotinis priežastingumas, objektyvus reiškinių dėsningumas, turinio ir formos, būtinumo ir atsitiktinumo, galimybės ir tikrovės, tikimybės kategorijos. J. Sniadeckis pabrėžė judėjimo ir kitimo dėsningą pobūdį, nagrinėjo priežasties ir padarinio ryšį. A. Sniadeckis pabrėžė organinio pasaulio rišlumą, vieningumą. Teigė, kad vyksta nuolatinė kova tarp organizuojančios (organiniai procesai) ir jai priešingos jėgos (fiziniai ir cheminiai procesai organizme). S. Jundzilas aiškino, kad materialių kūnų tarpusavio sąveikos savybė būdinga visai materijai.
Straipsnyje apžvelgiami Vilniaus universiteto botanikos ir zoologijos profesoriaus, pirmojo Botanikos katedros vedėjo Stanislovo Jundzilo (1761–1847) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Jis ...daugiausia nagrinėjo augalų sistematikos problemas, savo mokslinę-pedagoginę veiklą derino su darbu botanikos sode, kurį pats įkūrė. S. Jundzilas pasaulį skirstė į organinį ir neorganinį. Materiali masė iš pirminės kūrybinės jėgos yra gavusi savybę veikti pagal tam tikras nekintamas taisykles. Gyvybė yra organinių funkcijų ir procesų visuma, apimanti fizinius ir cheminius procesus. Nervai yra betarpiški ryšininkai tarp jutimo organų ir sielos. Siela yra nemateriali, žmogaus siela ne tik jaučia, bet ir mąsto, yra tobulesnė ir veiklesnė už gyvulių dvasinį pradą. Siela jutimams neprieinama, neturi tįsumo ir formos. Siela būtų visai neveikli, bereikšmė, jei materialus išorinis pasaulis nepaveiktų jutimo organų ir jei nervai, kurie taip pat materialūs, neperneštų dirginimų į sielą ir nepaskatintų jos veikti. S. Jundzilas priešinosi konservatyvių dvasininkų kovai su pažangiomis idėjomis švietimo įstaigose, daug nuveikė populiarindamas gamtamokslines idėjas.
PDF
