straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba Viešai demonstruojamas neigiamas visuomenės požiūris į homoseksualius asmenis ir jų seksualinės orientacijos atskleidimą neigiamai veikia ...tokių asmenų socialinį ir asmeninį gyvenimą. Lietuvoje neaptikta straipsnyje aprašomo homoseksualios seksualinės orientacijos atskleidimo atvejo komentarų turinio analizė. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – išanalizuoti ir aprašyti komentarų, kuriais atsiliepiama į homoseksualumo atskleidimo žinią pristatančius straipsnius, turinį. Siekiama atskleisti komentaruose vyraujančias nuostatas, emocines reakcijas į homoseksualių žmonių atsiskleidimą, vyraujantį diskriminuojantį bei atsiskleidimą priimantį elgesį. Atliktà 380 komentarų, surinktų lrytas.lt ir delfi.lt internetiniuose dienraščiuose, turinio analizė. Įvertinus jų turinį, tyrimui naudojami 156 interpretuotini komentarai. Nustatyta, kad komentatoriai dažniausiai demonstruoja neigiamas nuostatas dėl homoseksualių asmenų seksualinės orientacijos atskleidimo. Jie linkę manyti, kad homoseksualumas yra nenatūralus, kad tai – iškrypimas, kad homoseksualūs asmenys neturėtų atskleisti savo seksualinės orientacijos. Komentaruose taip pat vyrauja tokios neigiamos emocijos kaip pasišlykštėjimas ar pyktis ir dažniausiai pasireiškia homofobinės patyčios (įžeidžiančios replikos, homofobiniai pajuokavimai bei prasivardžiavimai). Taip pat išsiaiškinta, kad dažniau išreiškiama neigiama nuostata homoseksualių moterų vaikų auginimo tema ir pykčio emocija. Teigiama emocija, jog homoseksualai yra tokie pat normalūs kaip ir heteroseksualieji, yra dažnesnė reaguojant į homoseksualių vyrų nei homoseksualių moterų atsiskleidimą. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad vyrauja neigiamos nuostatos dėl homoseksualių asmenų ir jų viešo atsiskleidimo.
Valstybės biudžeto formavimas Lietuvoje ir kitose demokratinėse valstybėse yra įgyvendinamas laikantis tarptautinių biudžeto formavimo principų rinkinių, kurie yra įtvirtinti nacionaliniuose ...įstatymuose bei sklandžiai įgyvendinami praktikoje. Principų taikymas yra nesibaigiantis tobulėjimo procesas, kuris kinta modernėjant ir skaidrėjant visuomenei. Be to, naudojant informacines technologijas atsiranda įvairių realizavimo priemonių. Šiame straipsnyje aprašomas atliktas žvalgybinis tyrimas, kuriame vertinamas Lietuvos valstybės biudžeto formavimo skaidrumas ir atskaitingumas, remiantis tarptautinės biudžeto partnerystės organizacijos (International Budget Partnership) sudaryta metodika. Tyrimo tikslas yra įvertinti, kaip laikomasi skaidrumo ir atskaitingumo principų formuojant Lietuvos valstybės biudžetą. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: susisteminti tarptautinius biudžeto formavimo principus; apžvelgti šios tematikos mokslinius straipsnius; atlikti 2021–2023 metų Lietuvos Respublikos biudžeto žvalgybinį vertinimą bei pateikti siūlymų skaidrumo ir atskaitingumo principų įgyvendinimui gerinti. Tyrimo metodai: mokslinės ir teisinės literatūros analizė ir sisteminimas bei apklausos anketos pildymas. Tyrimu atskleista, kad nepaisant tvarkingai atliekamų rutininių procedūrų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skaidrumo procesas galėtų vykti sparčiau. Skaidrumo ir atskaitingumo principų analizė koncentravosi į du aspektus: atviro biudžeto vertinimą ir visuomenės įtraukimą. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vertinimas išryškino daug pozityvių dalykų ir atskleidė tobulintinus aspektus, kaip antai, glaudesnio bendravimo su visuomene stiprinimą bei grįžtamojo ryšio procesų tobulinimą. Patogus informacijos viešinimas ir grįžtamojo ryšio surinkimas yra susijęs su naujais informacinių technologijų sprendimais. Tyrimo autorių nuomone, biudžeto stebėjimo procesai turi būti tobulinami įtraukiant naujus instrumentus ir atsisakant netinkamų procedūrų. Kol kas Lietuvos visuomenė per mažai įtraukta į biudžeto sudarymo, stebėjimo bei grįžtamojo ryšio vertinimo procesus, reikėtų visuomenę labiau įtraukti didinant viešų svarstymų ir dalyvių skaičių. Tai ypač pastebėta auditavimo procesų analizės metu, visuomenės dalyvavimas tuomet gali būti labai naudingas.
Straipsnyje nagrinėjamas lietuvių kalbos tada ir anglų kalbos then daugiafunkciškumas. Tyrimo tikslas – atskleisti tada ir then daugiafunkciškumo aspektus, palyginti jų semantinę ir funkcinę raišką ...sakytiniame diskurse. Anglų ir lietuvių kalbų žodynuose šių žodžių pateikiamos reikšmės skiriasi: lietuvių kalboje vyrauja su laiku susijusios reikšmės, taip pat pateikiama rezultato reikšmė, o anglų kalboje, be šių reikšmių, nurodoma ir keletas pragmatinių reikšmių. Kyla klausimas, ar lietuvių kalbos tada neturi pragmatinių reikšmių. Anglų kalbos then lingvistų tirtas ir kaip laiko adverbialas, ir kaip diskurso markeris, o lietuvių kalbos tada kaip diskurso markeris dar netyrinėtas. Tačiau procesas, kai prieveiksmis virsta diskurso markeriu, desemantizuojasi ir įgyja naujų funkcijų bei pragmatinių reikšmių, būdingas daugeliui pasaulio kalbų, galbūt jis net universalus, todėl vienas šio straipsnio tikslų ir yra patikrinti, ar šis virsmas lietuvių kalbai iš tiesų nebūdingas, ar tiesiog žodynai jo neatspindi.Tyrimas paremtas tekstynų metodologija – empirinė medžiaga paimta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir Britų nacionalinio tekstyno. Atliktos kokybinės analizės rezultatai rodo, kad tiek lietuvių tada, tiek anglų then funkcionuoja ir kaip laiko adverbialas, ir kaip diskurso markeris. Kaip laiko adverbialai tada ir then atlieka dvi funkcijas: nusako sutampantį laiką ir nesutampantį laiką, arba įvykių seką. Kaip diskurso markeriai tada ir then sieja vienas po kito einančius diskurso vienetus, jais gali būti nusakomas rezultatas esant hipotetinei arba nehipotetinei situacijai, taip pat prielaida, pridūrimas (perėjimas prie kito tos pačios temos aspekto), žymima pokalbio (teiginio ir pan.) pradžia arba pabaiga.
Nemažą bet kurio mokslinio teksto dalį sudaro įvairiai pavartojami kitų autorių tekstai, tad intertekstualumas, arba kitų tekstų panaudojimas naujame tekste, sulaukia nemažai dėmesio ir iš ...kalbininkų, ir iš bibliometrų, tai yra ir svarbus rodiklis mokslo vertinimo politikoje. Vienos iš intertekstualumo išraiškų moksliniame tekste – nuorodų į šaltinius –vartojimas yra išsamiai tyrinėtas anglakalbėje literatūroje, pastebėtos įdomios kokybinės ir kiekybinės nuorodų vartojimo tendencijos, atskleisti tarpdisciplininiai ypatumai. Lietuviškame moksliniame diskurse nuorodos į šaltinius yra beveik visai netyrinėtos. Šiame straipsnyje aptariami nuorodų į šaltinius moksliniame tekste rodikliai: nuorodų tankis, literatūros sąraše pateikiamų šaltinių publikavimo metai, pasikartojančių šaltinių dažnis, šaltinių įvairovės procentinis paskaičiavimas, vienanarių ir daugianarių nuorodų lizdų santykis, nuorodų pasiskirstymas teorinėje ir praktinėje darbo dalyse, literatūros šaltinių žanrinis santykis, citatų, persakymų ir percitavimų pasiskirstymas, jų pristatymas tekste ir nuorodų detalumas. Tyrimas atliktas remiantis dviem disertacijomis, pelniusiomis kasmetinį geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos apdovanojimą Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse. Aptariamos disertacijos atskleidžia skirtingus šaltinių panaudojimo būdus, kurie iliustruoja skirtingas argumentacijos ir šaltinių integravimo tradicijas atskirose disciplinose.
PDF
