The paper analyses the concept of rationality as developed in the philosophical considerations of Robert Brandom. It is the analysis of Brandom’s pragmatically-oriented discourse concerning the issue ...of rationality from the perspective of human being’s linguistic practices, where only upon meeting the other members of specific linguistic community the aspects of human nature we may characterise by the term rationality are manifested. The central part of this paper treats Brandom’s normative idiom that he postulates as explanatorily most suitable for understanding the linguistic practices and the idea of rationality based upon them.
Negativne posljedice propadanja šuma nastoje se umanjiti provođenjem gospodarskih mjera i praćenjem zdravstvenog stanja stabala, odnosno procjenom oštećenosti krošanja. Utvrđivanje zdravstvenog ...stanja šuma provodi se, osim terestričkim načinom, i metodama daljinskih istraživanja – interpretacijom infracrvenih kolornih (ICK) aerosnimaka.
Inventarizacija oštećenosti šuma pomoću aerosnimaka temelji se na ustanovljavanju stupnja oštećenosti pojedinačnih stabala (krošanja), uz kvalitetno izrađen fotointerpretacijski ključ. Na temelju provedene fotointerpretacije infracrvenih kolornih (ICK) aerosnimaka, mogu se odrediti pouzdani statistički podaci o oštećenosti šuma. Inventarizacije oštećenosti šuma na ICK aerosnimkama do sada su se provodile fotointerpretacijom analognih aerosnimaka na analitičkim stereoinstrumentima. Napretkom tehnologije analogne snimke su zamijenjene digitalnim, analitički stereoinstrumenti - digitalnim fotogrametrijskim stanicama, a interpretacija se obavlja u programu na zaslonu računala.
Osnovni cilj istraživanja bio je usporediti rezultate procjene oštećenosti krošanja na analognim i digitalnim ICK aerosnimkama istoga područja, zbog čega je bilo potrebno aerosnimke iz 1989. godine skeniranjem prevesti u digitalni oblik, te digitalne snimke iz 2008. godine prevesti u analogni oblik.
Za dio gospodarskih jedinica Josip Kozarac i Opeke, provedena je interpretacija analognih i digitalnih aerosnimaka iz dva perioda snimanja (1989. i 2008. godina). Na svakoj točki rastera 100x100 m procijenjena su 4 najbliža stabla (krošnje) te izračunati pokazatelji oštećenosti (O, SO, IO, SO1) za pojedine vrste drveća, za sve interpretirane vrste zajedno, po prugama snimanja, te ukupno za područje istraživanja.
Na temelju izračunatih pokazatelja oštećenosti, dobivenih interpretacijom analognih i digitalnih snimaka iz 1989., te 2008. godine, utvrđeno je da između rezultata ne postoji značajna razlika s obzirom na procjenu zdravstvenog stanja stabala (oštećenosti krošanja).
Time su poboljšane postojeće metode procjene zdravstvenoga stanja i ukazano na mogućnosti primjene digitalnih ICK aerosnimaka u šumarstvu.
Efforts to mitigate negative consequences of massive forest dieback include the implementation of economic measures, monitoring the health status of individual trees i.e. assessment of crown damage. Apart from terrestrial methods, forest health is also determined with remote sensing methods, which involve interpretation of color infrared (CIR) aerial photographs.
The inventory of forest damage by using aerial photography is based on the establishment of the degree of damage to individual trees (crowns) using a well-designed photo interpretation key. Reliable statistical data of forest damage can be obtained on the basis of photo interpretation of CIR aerial photography.
Inventories of forest damage have so far been conducted with photo interpretation of analog aerial photographs on analytical stereo instruments. With the advancement of technology, analog images have been replaced by digital and analytical stereo instruments – by digital photogrammetric workstations, and interpretation is done on the computer screen.
The main goal of the research was to compare the results of crown damage assessment on analog and digital ICK aerial photographs of the same area, which is why it was necessary to convert aerial photographs from 1989 by scanning into digital form, and convert digital images from 2008 into analog form.
Analog and digital aerial photographs from two recording periods (1989 and 2008) were interpreted for a part of the management units Josip Kozarac and Opeke. At each point of a 100x100 m grid, 4 nearest trees (crowns) were estimated and damage indicators (damage-O, mean damage-SO, damage index-IO, mean damage1-SO1) were calculated for individual tree species, for all the interpreted species together, per surveying strips, and for the total research area.
On the basis of calculated damage indicators obtained by interpreting analog and digital images from 1989 and 2008, it was found that there was no statistically significant difference between the results in terms of tree health assessment.
The conducted research improved the existing methods of assessing the health status of individual trees and stands, and pointed out the possibilities of applying digital CIR aerial photographs in forestry.
Straipsnyje siekiama išnagrinėti F. Nietzsche‘s „valios siekti galios“ principu grindžiamos filosofijos prigimtį, parodyti šios filosofijos ypatumus, lyginant ją su metafizine ir pozityvistine ...laikysenomis, „valios siekti galios“ sukeliamą novatoriškumą, sietiną su „perspektyvistinio (interpretacinio) patinimo“ samprata, išryškinti būdingiausius ir neįprastus šios sampratos bruotus, lyginant ją su tradicine tiesos patinimo problematika. Siekiama atsakyti į klausimą, ar „ valia siekti galios" gali būti laikoma substancija tradicine šios sąvokos prasme? Ryškinant šio principo prigimtį pabrėtiama, kad jis numato ne tapatybę, bet skirtį. Skirtį gimdanti ir šioje skirtyje gimstanti „ valia siekti galios" funkcionuoja svarstant moralės kilmę. Kartu keliamas utdavinys parodyti, kad „ valios siekti galios" principu grįstas ir moralės kilmės svarstymas, kuris, beje, kaip ir kiekvienas kitas svarstymas, tegali būti tik interpretatyvus, t. y. Negalintis pretenduoti į vieną universalią tiesą, į vieną visiems privalomą normatyvumą.
Straipsnyje nagrinėjamos kai kurios problemos, su kuriomis susiduria objektine kalba formuluojama dažnuminė tikimybės interpretacija. Glaustai apžvelgiama šios koncepcijos susiformavimo istorija. J. ...Vennas pirmą kartą modifikavo tikimybės interpretaciją laikydamas tikimybę riba, prie kurios artėja santykiniai dažnumai poklasiuose, kai poklasių narių skaičius neapibrėžtai didėja. Autorius kritikuoja kai kuriuos priekaištus dažnuminei koncepcijai, pvz., kad ji nesugeba analizuoti atskiro įvykio tikimybės, kad nėra skirtumo tarp referencijos klasės specifikacijos ir duomenų klasės pasirinkimo ir pan. Teigiama, atskiro įvykio tikimybės problema dažnuminei koncepcijai yra ne teorinio, o praktinio pobūdžio, nes teoriškai klausimas išsprendžiamas, jei atskirą įvykį laikome reprezentuojančiu tam tikrą klasę, reikia tik nurodyti, kaip praktiškai tą klasę išskirti. Dažnuminė koncepcija leidžia įvertinti, ar reikšminga informacija yra panaudojama efektyviai, eksperimentinių (stebėjimo) rezultatų pagalba koreguojant tikimybės įvertinimus. Pagrindinis sunkumas, su kuriuo susiduria ši koncepcija, yra empiriškai generuotos sekos santykinių dažnumų ribos nustatymas.
Subjektyvistiškai interpretuojama tikimybė laikoma individo tikėjimo kokia nors hipoteze ar įvykiu laipsniu. Straipsnyje aptariama šios interpretacijos kritika, nurodoma, kad ji nėra visiškai ...pagrįsta. Subjektyvistiškai interpretuojamą tikimybę galima laikyti kvaziloginiu santykiu tarp teiginio ir paliudijimo visumos. Tikimybės reikšmės priklauso nuo individo, kurio tikėjimo laipsnius jos reprezentuoja, subjektyvių savybių. Tikėjimo laipsniu galima laikyti dispoziciją pasirinkti tam tikrą elgesį objektyviai apibrėžiamose pasirinkimo situacijose. Tikėjimo laipsnių visuma laikoma koherentiška, jei tikėjimo laipsniai patenkina tikimybių teorijos aksiomas. Individas gali tikėti teiginiu bet kokiu laipsniu, jei tik kiti tikėjimo laipsniai turi koreliuotas reikšmes. Interpretuojant tikimybę subjektyvistiškai, praktikos požiūriu reikšmingose situacijose tenka remtis empiriniu tikimybės aiškinimu.
Straipsnyje analizuojamas supratimo problemos formulavimas F. Schleiermacherio hermeneutikoje. Eksplikuojami svarbiausi jo hermeneutikos metodologiniai principai: supratimas tiriamas kaip būdas ...atpažinti, surasti prasmę, tariant, kad ieškoma prasmė duota iki supratimo vyksmo ir kad ji gali būti atpažinta. Teisingiausias inerpretuojamo teksto supratimas – jo prasmingumo kartotė, recepcija. Supratimo vyksmo mechanizmas suprantamas neistoriškai pagal I. Kanto transcendentalinio subjekto sampratos pavyzdį. Supratimo procesas nepaklūsta istorijai, jo dėsningumai yra duotos prasmės identifikacijos prielaida. F. Schleiermacherio hermeneutikoje sprendžiamos dvi supratimo problemos: kaip suprasti tai, kas ir kaip pasakyta (gramatinis supratimo lygmuo); kaip suprasti tai, kas ir kaip norėta pasakyti (psichologinis lygmuo). Tvirtindamas psichologinės (subjektyvios, divinacinės) interpretacijos būtinybę, hermeneutas apčiuopė universalų supratimo bruožą – jo prasminį vienį. Subjektyvios (psichologinės) interpretacijos svertas – tai autoriaus sumanymo analizė. Aptariama F. Schleiermacherio įtaka šiuolaikinei hermeneutikai.
Straipsnyje analizuojamas fakto ir interpretacijos santykis istorijos moksle. Teigiama, kad empiristinė ir metafizinė metodologija sukūrė istorinių faktų kultą, o po to jo priešybę – nuostatą, kad ...istorinis faktas tėra istorinio mąstymo rezultatas. Pasisakydamas prieš moralizuojančiąją istoriją, L. Rankė laikė istoriko pareiga parodyti, kaip iš tikrųjų buvo, todėl rėmimasis faktine medžiaga yra teorijos teisingumo ir objektyvumo garantija. Faktai yra objektyvūs, nepriklausomi nuo istoriko sąmonės ar interpretacijos, juose slypi žinios apie tikrovę; tereikia juos surasti ir atskleisti. Interpretacija visada slepia savy subjektyvumo pavojų; jei pripažįstamas faktų primatas, išgelbstima istorija kaip mokslas, teikiantis objektyvių žinių, bet istoriko vaidmuo tada labai menkas. Jei pirmenybę suteikiame istorikui, jo teorinei ir socialinei nuostatai, tai paneigiama istorija, kaip objektyvus mokslas. Taip pat negalima priešpriešinti istorijos kitiems mokslams, nes tik šiame moksle socialinė praktika ir socialinė veikla yra itin svarbūs.
Filosofijos keliu Maceina, Antanas
Problemos,
09/2014, Letnik:
43
Journal Article
Odprti dostop
Perspausdinamas A. Maceinos straipsnis, pirmą kartą publikuotas išeivijos žurnale „Aidai“ 1978–1979 metais filosofo jubiliejaus proga. Aptariamas filosofijos statusas, paties autoriaus kūrybinio ...gyvenimo kelias, jo santykis su teologija ir religija, dėstoma A. Maceinos filosofijos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad teologinis ir filosofinis mąstymas rutuliojasi skirtingomis kryptimis: teologija prasideda atsakymu, o filosofija – klausimu. Aptariama Dievo kenozės idėja: Dievas būtybės plotmėje veikia jos būdu. Kenozė yra vienintelė ir tikroviška Dievo būsena bei veiksena. Autorius savo mąstymo pagrindiniu uždaviniu laiko ne rasti Dievą savyje ir apie jį kaip tokį kalbėti, bet rasti žmogaus santykį su Dievu ir juo remtis. Aptariamos autoriaus filosofijos studijos. Kritikuojama filosofinio metodo galimybė, pažinimo teorija, įvedama filosofijos kaip mokslo ir filosofijos kaip interpretacijos perskyra. Teigiama, kad filosofija yra būtybės kaip kūrinio interpretacija. Transcendencija neprieinama tol, kol būtybė nesuvokiama kaip kūrinys. Aptariami filosofinės kalbos, žodžio, gimtosios kalbos ir mąstymo, tiesos daugialypumo ir kiti klausimai.
Publikuojama K. R. Popperio veikalo „Atviroji visuomenė ir jos priešai“ ištrauka. Joje nagrinėjami tiksliųjų mokslų ir istorijos mokslo skirtumai, istorinio aiškinimo, interpretacijos, istorijos ...prasmės klausimai. Teigiama, kad teoriniai, arba apibendrinantys mokslai (fizika, biologija, sociologija) domisi daugiausia bendrais dėsniais arba hipotezėmis. Istorijos mokslai domisi atskirais įvykiais ir juos aiškina. Istorijos dėsnių apskritai neįmanoma suformuluoti. Bendrieji dėsniai nesuteikia istoriniam aiškinimui jokio selektyvaus ar jungiančio principo, jokio požiūrio į istoriją. Istorines teorijas, skirtingai nuo mokslinių, autorius pavadina bendromis interpretacijomis. Negali būti istorijos apie praeitį pačią savaime, gali būti tik istorinės interpretacijos, ir nė viena jų nėra galutinė. Argumentuojama, kad istorija prasmės neturi: nėra žmonijos istorijos, tėra daugybė visų žmogaus gyvenimo aspektų istorijų. Aptariama krikščioniškoji istorijos interpretacija. Teigiama, kad istoricizmas ne tik nėra racionalus, bet ir prieštarauja religinei sąžinės sampratai. Faktų ir sprendimų dualizmas turi įtakos progreso idėjos sampratai.
Straipsnyje analizuojamas kritinis Nietzsche‘s požiūris į klasikinę tiesos sampratą ir pažinimą, kuriame suponuojama, kad yra vienas vienintelis požiūris į pasaulį, vienas vienintelis atskaitos ...taškas, iš kurio atsiveria jo vienintelė perspektyva. Klasikinės tiesos sampratos požiūriu šis taškas yra Dievas, o ši perspektyva yra dieviška. Nietzsche's perspektyvizmo koncepcija skelbia, kad nėra jokių faktų savaime, kuriais pažinimo procese būtų galima remtis, jokios pažinimu siektinos vienos, universalios ir vienos vienintelės tiesos, kuri leistų pateikti vienintelį teisingą pasaulio paaiškinimą, bet yra tik interpretacijos. Tačiau perspektyvizmo sampratoje įmanoma įžvelgti atramos tašką ir taip kalbėti apie savitą, negatyviai, per „pėdsaką“ nusakomą tiesos egzistavimo patirtį. Straipsnyje siekiama įrodyti, kad būtent ši nebepasiekiama tiesa bei jos patirtis yra matas ir norma, kuri Nietzsche'i leidžia užimti tam tikrą ekstraperspektyvią poziciją ir viską pavadinti interpretacijomis, kaukėmis. Būtent dėl šio ekstraperspektyvumo drauge su Nietzsche galima kalbėti apie pasaulio ir pažinimo atitikimą vartojant žodelį „ tarsi". Todėl Nietzsche‘s perspektyvizmas, teigiantis tik skirtingas interpretacijas ir radikaliai neigiantis „ tiesą", yra prieštaringas ir dviprasmiškas, nes čia implicistiškai numatoma ir remiamasi pažinimui atopiška (nebepasiekiama) ir achroniška (prarasta) „ tiesa“.
PDF
