Prvi del prispevka obravnava osnovna teoretična in terminološka izhodišča izseljenstva, med drugim teorije migracij in teoretični oris nekaterih pojmov, vezanih na migracije. V drugem delu se ...osredotoča na prikaz ključnih ugotovitev empirične raziskave med 687 učenci in dijaki devetih slovenskih šol, ki kažejo poznavanje terminologije izseljenstva med mladimi.
Osvojovanie si pracovných zručností a návykov je veľmi zložitý proces, ktorý si vyžaduje nielen dôkladnú odbornú a metodickú prípravu, ale aj zodpovedajúce organizačné a materiálno-technické ...zabezpečenie. Predkladaný článok sa venuje problematike metodiky odborného výcviku, ktorá je súčasťou riešenia projektu Výzkum/vývoj metodiky výcviku leteckých specialistů L410 UVP - E20V.
Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (2) Mačiulė, Lina; Voznikaitis, Antanas; Poviliūnas, Arūnas ...
Sociologija. Mintis ir veiksmas,
10/2018, Letnik:
41, Številka:
43 (02)
Journal Article
Recenzirano
Odprti dostop
This article further develops the ideas expressed in our previous publication – On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1) – and presents a sociological experiment that aims to break the ...conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of “the new scientific spirit,” elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White’s theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for “the new scientific spirit.” The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors’ reflections regarding the formation of their own sociological habitus.
Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo atotrūkis nuo ...visuotinės filosofinės kultūros: reikia suaktyvinti filosofijos originaliųjų tekstų vertimą į gimtąją kalbą, leisti chrestomatijas, skirtas studijuojančiam jaunimui. Pažymimas pozityvistinis- technokratinis filosofijos kurso pobūdis: pedagoginiame ir ideologiniame procese tebėra akcentuojamas mokslinės (o ne asmenybinės, etinės) pasaulėžiūros formavimas. Teigiama, kad materializmas turi keisti savo formą: vadovėliuose pateikti samprotavimai apie tikrovę jau pasenę, orientuoti į „mechanistinį“ žmogų. Minties ir mąstymo nuvertinimas yra filosofijos autoriteto nuvertinimas. Svarstomos mokyklinės filosofijos pertvarkymo galimybės: marksizmas yra aukščiausias humanizmas, vadinasi, šis jo bruožas turi eiti per visą mokyklinės filosofijos problematiką bei struktūrą. Reikia įveikti objektinės-subjektinės, pažintinės-vertybinės analizės poliariškumą, išryškinti visų teorinių, metodologinių klausimų humanistinį aspektą.
Straipsnyje analizuojamas žinojimo sociologijos kaip sociologijos didaktikos projektas. Projekte dalyvavę sociologai, apklausdami chemijos specialybės doktorantus, analizavo mokslinį chemikų ...kolektyvą ir kartu reflektavo, kaip, tyrinėjant chemikų akademinę bendruomenę, aktualizuojasi sociologijos akademinis laukas ir sociologo habitus. Sociologo habitus atpažinimą susiejome su sociologijos sociologija arba reflektyviąja sociologija, kurią įtvirtina G. Bachelard‘o aprašyti epistemologinis lūžis ir epistemologinis budrumas. Tiek, kiek chemikų akademinio cecho analizė atskleidžia tipiškus akademinio lauko struktūros aspektus, chemikų lauko tyrimas yra tiesiogiai susijęs su sociologijos lauko savianalize. Žinojimo sociologiją studijų metu praktikavę sociologai apibendrino, kad sociologinis akademinio lauko struktūros atpažinimas, kurį pavyko užfiksuoti tyrinėjant chemikų akademinę bendruomenę, yra tiesioginis sociologinio habitus lavinimas, kuris yra svarbus sociologijos didaktikos požiūriu.
Izazovi i trendovi u multimedijskoj didaktici Matijević, Milan; Topolovčan, Tomislav
Radovi Zavoda za znanstvenoistraživački i umjetnički rad u Bjelovaru,
10/2018
11
Journal Article
Recenzirano
Odprti dostop
U radu su kritički analizirane spoznaje empirijskih, povijesnih, metaanalitičkih i teorijskih istraživanja u multimedijskoj didaktici, odnosno organizaciji nastave usmjerene na učenika uz pomoć ...različitih medija. Stoga su definirani značaj i obilježja multimedijske nastave, gdje s obzirom na suvremeno multimedijsko okruženje posebno mjesto zauzimaju i digitalni mediji. Razmatrajući obilježja multimedijske nastave prikazana je i objašnjena uloga didaktičkih i psiholoških teorija učenja u implementaciji pojedinih medija u organizaciji učenja i poučavanja. Ukazano je da u trenutno dominantnom kontekstu konstruktivističkih teorija učenja, naglasak je stavljen na ono što se naziva okolinom učenja, odnosno multimedijskom okolinom učenja. Konstruktivističke strategije učenja dodatno naglašavaju i funkcionalne mogućnosti i novitete koje nude digitalni mediji u nastavi. Odnosno, omogućuju digitalno prezentiranje, posredovanje i pohranjivanje sadržaja, obavljanje poslova s digitalnom tehnologijom te digitalno posredovanu komunikaciju. U tom pogledu do izražaja dolazi suradničko, kontekstualno i samoregulirano učenje, odnosno učenje istraživanjem, učenje rješavanjem problema, suradničko učenje, projektno učenje, učenje igrom i djelovanjem usmjereno učenje, ali i učenje pomagano digitalnim medijima. Dodatnu didaktičku vrijednost ovih strategija učenja uz pomoć različitih medija potvrđuju i spoznaje neuroznanstvenih istraživanja. Na temelju analiziranih znanstvenih činjenica te njihovih objašnjenja i tumačenja, moguće je ponuditi zaključak koji ukazuje da (digitalni) mediji sami po sebi nisu ti koji podižu kvalitetu nastave i razinu postizanja željenih ishoda učenja. Pokazuje se da su jedan od najbitnijih čimbenika postizanja željenih ishoda učenja didaktički aranžmani učenja iz domene konstruktivističke, odnosno nastave usmjerene na učenika.
PDF
