Artykuł przedstawia próbę rozpatrzenia zagadnień związanych z brutalizacją polskiej literatury fantasy oraz prezentowanych w niej światów z punktu widzenia kulturowej teorii literatury. W tekście ...przeanalizowane zostały kulturowe konteksty tego zjawiska, takie jak izolacja polskiej fantasy w początkach jej istnienia od wzorców rozwijanych na gruncie anglosaskim, tabuizacja śmierci naturalnej w przestrzeni publicznej, prowadząca do pornografizacji przedstawień przemocy oraz śmierci w kulturze popularnej, czy kulturowy aspekt opisów ciała doświadczającego przemocy. Podkreślenie relacji literatury z kontekstami pozaliterackimi pozwala zauważyć, że polska literatura fantasy częściowo przejęła funkcję marginalizowanych w polskiej kulturze tekstów grozy.
This paper follows the mobilities between 1958 and 1990 of the dead body of Dr Petru Groza (1884–1958), a significant political figure in post-World War II socialist Romania, to explore the ...implications for human geography of engaging with the dead. Although there has been a considerable interest in 'geographies of the body' and 'deathscapes', human geography has had relatively little to say about dead bodies. The paper draws on literatures from death studies and dead body politics, as well as research in memory studies, history, anthropology and law, to develop an interdisciplinary approach to understanding the role of the corpse in society, and argues that human geography should do more to consider how dead bodies contribute to the formation of contemporary geographies. To illustrate these points the analysis first explores how the treatment of Groza's corpse and the 'deathwork' associated with it is an example of 'dead body politics'. Second, the analysis draws out the agency of the corpse and its role in a variety of 'deathscapes'. The conclusion considers the implications for human geography of engaging with 'corpse geographies' more generally.
There are the book reviews of the 12th number of "Astra Salvensis" journal, written by author like: Mihai-Octavian Groza, Ana Filip, Iuliu-Marius Morariu, Grigore-Toma Someşan, Raluca-Nicoleta ...Uilean,Silviu-Constantin Nedelcu, Isabela Harţuche.
Lietuvos estetikos raidai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje skirto straipsnio ketvirtojoje dalyje pristatomos E. Slovackio, J. Saundersono, L. Borovskio, A. Grozos estetinės pažiūros. E. ...Slovackio teigimu, grožis yra esminis meninės kūrybos tikslas. Meninė kūryba tobulina ir vysto protą, taurina širdį, skatina aukštoms mintims, vertoms laisvo žmogaus. Kūrėjas kuria naują jausmų ir vaizdinių tvarką, naują pasaulį. Vienintelis genijaus meninės kūrybos tikslas – patikti. Meninę kūrybą jis skirstė į dailiuosius mokslus (poeziją ir retoriką) ir dailiuosius menus (tapyba, skulptūra, grafika ir kt.). Gamtos grožis J. Saundersui yra tolimas nuo tikrojo grožio, kurį įkūnijo senovės graikų skulptūros. Meninėje kūryboje formos ypatybės priklauso nuo turinio savitumo. Jausmus ir aistras jis laikė reikšmingais kūrybos akstinais. L. Borovskis estetiką apibrėžė kaip meninės kūrybos teoriją, išreikštą dėsniais. Grožį jis laikė subjektyviu žiūrovo-skaitytojo emociniu pergyvenimu. Meninės kūrybos procese pabrėžė protą, racionalumą. L. Borovskio mokinys A. Groza savo disertacijoje aptarė ir vertino svarbiausias dailės teorijas nuo Aristotelio poetikos ir retorikos iki prancūzų mokyklos empirinio materializmo.
Book review of: Sebeşul şi Marea Unire: memorii, acte şi documente, ediţie, studii introductive, note şi indici de Mihai-Octavian Groza, Iuliu-Marius Morariu, Gabriela-Margareta Nisipeanu, Claudia ...Fechete, Cluj-Napoca, Editura Argonaut, 2018, 374 p..
PDF
