Buvo tiriamas vyresnio ikimokyklinio amžiaus vaikų kooperacija grupinėje veikloje, iškylanti jų pačių iniciatyva. Buvo vertinami bendro planavimo, funkcijų pasidalijimo, kooperacijos ir rungtyniavimo ...ypatumai. Buvo rasta sąsajų tarp šių ypatumų ir grupės veiklos tikslo. Rezultatai rodo kai kuriuos praktinius bendros veiklos įpročius bei prastas galimybės šiuos įpročius perkelti į kitą veiklą.
Jedno je od glavnih istraživačkih područja u socijalnoj kogniciji životinja kooperativno rješavanje problema, tj. kognicija kod meðusobne suradnje životinja. Smatra se da je socijalna kognicija ...evoluirala zbog zahtjeva koje donosi život u grupama i često se drži adaptacijom za takav život. Analiza socijalnoga učenja, drugoga istraživačkog područja unutar socijalne kognicije, pokazala je da je ta pretpostavka u literaturi prouzročila dva problema. Prvo, postoji pristranost prema testiranju socijalnih vrsta, i drugo, postoji a priori pretpostavka da je socijalno učenje kvalitativno drugačije od individualnoga. Ta dva problema nisu nužno ograničena na socijalno učenje, nego mogu biti prisutna i u drugim poljima unutar istraživanja socijalne kognicije. Primjena slične analize na kooperativno rješavanje problema ukazuje da i u tome području postoje oba problema. Prvo, empirijska se istraživanja provode ponajprije na vrstama koje su socijalne i na onima koje pokazuju kooperativna ponašanja u divljini. Drugo, pretpostavka da se kooperativno rješavanje problema temelji na specifično socijalnim kognitivnim sposobnostima implicirana je u velikome dijelu literature. Moguće je da je to rezultat miješanja različitih komponenti unutar kognitivnoga procesa: koja je informacija potrebna za uspješnu kooperaciju i kako se ta informacija stječe. Dok prva komponenta mora uključivati informaciju o drugome pojedincu, ne postoji indikacija da se druga komponenta mora razlikovati od već poznatih, općenamjenskih mehanizama. Ta dva problema sprečavaju sistematsko ispitivanje razlika izmeðu vrsta i ometaju istraživanje evolucije kooperativnoga rješavanja problema.
Straipsnyje pristatomos ir aptariamos J. Rawlso veikalo „Teisingumo teorija“ pamatinės sąvokos“: teisingumo, teisingumo subjekto, kooperacijos idėjos, gerai tvarkomos visuomenes, „nežinojimo šydo“, ...teisingumo principų ir kt. J. Rawlso teisingumo principai vertinami dviem aspektais – nuoseklumo ir klaidos vengimo. Pirmuoju požiūriu polemizuojama su kai kuriais J. Rawlso kritikais, teigiančiais I. Kanto ir T. Hobbeso įtaką jam. Vertinant teisingumo principus klaidos vengimo aspektu, teorija tiriama jos pačios sau išsikelto uždavinio požiūriu, t. y. apžvelgiant, ar J. Rawlsui pavyko sukurti grynai procedūrinę teisingumo teoriją. Aiškinamasi, ar J. Rawlsas teisingumo sąvokai nesuteikė naujų reikšmių, kurios pakeistų jo teorijos vertinimo klaidos vengimo požiūriu išvadas. Teigiama, kad J. Rawlsas yra nuoseklus, nes iš kantiškųjų premisų jis išveda kantiškuosius rezultatus – valios autonomijos charakteristikas turinčius teisingumo principus. Jis naudoja kontraktinę terminologiją išreikšti savo kantiškajai teorijai – giluminis ir paviršinis teorijos lygmenys nėra painiojami.
Straipsnyje analizuojama alternatyvi išsilaisvinimo politikos samprata remiantis Aristotelio ir Karlo Marxo idėjų analize. Teigiama, kad ši samprata turi būti siejama su specifine tikėjimo, esminės ...veikimo ir orientavimosi pasaulyje funkcijos, samprata, padedančia kritiškai žvelgti į dominuojančias ideologijas ir deformuotas politinės galios institucijas. Aristotelio zoon politikon koncepcija yra pakartotinai interpretuojama kaip žmogiškai būčiai esminė intersubjektyvi kooperacija. Straipsnyje analizuojama ontologinė kooperacijos samprata aptariant tris svarbiausius jos komponentus: asimetriją/simetriją, tikslinamą ir įprasminimo/prasmės struktūras. Išskleidus šias sąvokas tampa įmanoma filosofinė neoliberalaus kapitalizmo kritika. Tariant, kad kapitalizmas yra grįstas pelno maksimizavimo institucionalizavimu, prasmingo darbo/veiklos pajungimu abstrakčiam kapitalui, privačios gamybos priemonių nuosavybę turinčiųjų gamybos proceso visiška kontrole ir daugialypių žmogiškų santykių suprekinimu, kapitalo cirkuliacijai būdinga logika yra iracionali, vertinant intersubjektyvios kooperacijos požiūriu. Straipsnio pabaigoje pateikiama glausta ekonominės demokratijos samprata.
Straipsnyje nagrinėjama XIX a. pabaigos – XX a. pradžios patriotiškai nusiteikusių Lietuvos katalikų dvasininkijos atstovų (J. Dabušio, S. Šultės, J. Vailokaičio, F. Kemėšio, M. Krupavičiaus ir kt.) ...pažiūros į kooperaciją. Šie ją traktavo ne tik kaip tautos (kaip ūkio subjekto) apsaugą nuo grobikiškojo kapitalizmo apraiškų (kurios asocijavosi su užsienio verslininkų veikla Lietuvoje), bet ir kaip teisingesnės visuomenės kūrimo neprievartinę priemonę, kaip vienintelį patikimą kelią į ekonominę, pilietinę ir galiausiai politinę laisvę. Skleisdama kooperacijos idėjas tarp skirtingų socialinių sluoksnių atstovų, jungdama juos į vartotojų, kredito, žemės ūkio draugijas, dvasininkija siekė skatinti žmonių iniciatyvą, atsakomybės ir pareigos jausmą, žmogiškosios vertės pajautimą. Taip dvasininkai didele dalimi prisidėjo formuojantis darbininkų ir valstiečių klasėms Lietuvoje bei augant jų profesionalumui. Tai savo ruožtu leido 1918 m. nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai (nepaisant Pirmojo pasaulinio karo negatyvių padarinių) per palyginti trumpą laiką atkurti ir plėtoti savo ekonomiką.
Amerikiečių socialinio filosofo J. Rawlso kūrinio sutrumpintame vertime nagrinėjamas teisingumo vaidmuo, teisingumo objektas, formuluojama teisingumo kaip nešališkumo koncepcija, aptariama pirminės ...pozicijos koncepcija ir jos pagrindimas. Teigiama, kad teisingumas yra pagrindinė socialinių institucijų vertybė. Pirminis teisingumo objektas yra bazinė visuomenės struktūra arba būdas, kuriuo pagrindinės visuomeninės institucijos skirsto fundamentalias teises bei pareigas ir nustato visuomeninės kooperacijos pranašumų paskirstymą. Šios struktūros teisingumo principai yra pirminio susitarimo tikslas. Pirminės pozicijos idėja yra aiškinamoji priemonė, apibendrinanti sąžiningos visuomeninės kooperacijos sąlygų prasmę ir padedanti nustatyti jų padarinius.
U ovom radu analiziran je uticaj nelinearnosti relejne stanice sa fiksnim pojačanjem na performanse kooperativnog „pojačaj i proslijedi" sistema sa selektivnim kombinovanjem na odredišnom terminálu. ...Direktni link je izložen Rajsovom fedingu, a kooperativni link kombinovanom Rejlijevom/Rajsovom fedingu. Nelinearan pojačavač na relejnom čvoru je modelovan idealnim limiterom. Izvedeni su analitički izrazi za vjerovatnocu otkaza i asimptotska granica kako za kooperativni link, tako i za kooperativni sistem generalno. Analitički rezultati su verifikovaní Monte Karlo simulacijama.
The author calls in question the claim of J. S. Mill that the only unfailing and permanent
source of improvement of both individuals and society is liberty. We are of the opinion
that the liberty of ...Will but not the Civil or Social Liberty is related with such things.
J. S. Mill, however, says nothing about the liberty of will in his book On Liberty. J. Rawls
proposes a similar attitude towards civil liberty in his Theory of Justice. According to
him, the possibility of social cooperation is related to the conception of individual good
and justice. However, both of them are bound with the liberty of will but not with social
liberty. In our opinion, civil liberty is a necessary but not sufficient condition of improvement
of both individuals and society.
Studij slučaja Mondragon Korenić, Robert
Mali Levijatan,
12/2009, Letnik:
3., Številka:
3.
Web Resource
Odprti dostop
Mondragon je korporacija koja počiva na principu kooperacije i radničkog samoupravljanja. Ovaj eksperiment koji su pedesetih godina prošlog stoljeća pokrenuli mladi baskijski radnici, uspješno je ...odolijevao svim socioekonomskim izazovima kroz svoju povijest. Studij slučaja Mondragon nastoji pobliže dočarati osnovne principe poslovanja, ustroj rada i integraciju ove kooperacije u kapitalističko tržište. Zbog svojih dobiti, ostvarenih kroz rijetko viđena načela koja se naočigled ne uklapaju u današnji obrazac poslovnog organiziranja i etike, Mondragon je vrlo interesantna iznimka koja nudi drugačije perspektive i nove načine poslovanja. Treći put, radničko upravljanje i solidarnost, kroz ovaj rad dokazuju da mogu funkcionirati i da ne moraju nužno voditi u propast.