Straipsnyje palyginamos F. Brentano ir G. E. Moore‘o metaetika, aksiologija ir normatyvinė etika. Savaiminio gerumo sąvoką abu filosofai laikė fundamentalia, bazine etikos sąvoka ir ja apibrėžė visas ...pagrindines normatyvines sąvokas, bet ji pati nėra normatyvinės etikos sąvoka: G. E. Moore‘as pabrėžė, kad savaiminis gerumas nėra moralinė idėja, o F. Brentano tam įvedė specialią praktinio gerumo sąvoką. Abu filosofai aksiologinių sprendinių pagrindimo problemą sprendė intuityvistiškai. G. E. Moore‘as šiuos sprendinius laikė savaime akivaizdžiais. F. Brentano teigė, kad norint išsiaiškinti, ar tam tikras objektas savaime geras, reikia kontempliuoti jo sąvoką (bendrą reprezentaciją). Savaime geros (blogos) gali būti tik psichinės būsenos. G. E. Moore‘as savaiminį gerumą (blogumą) taip pat laikė psichikos būsenų savybe, bet manė, kad tą savybę galima priskirti tiems objektams, į kuriuos įeina psichinės būsenos. Abiejų filosofų normatyvinės (praktinės) etinės doktrinos yra utilitaristinės. Abu neigė, kad tam tikro veiksmo privalomumas arba teisingumas gali būti tiesiogiai įžvelgtas, kad tai yra tokios veiksmų savybės, kurios gali būti dorovinės intuicijos objektas.
The aim of the paper is to prove that the philosophical revolution attempted by Dworkin in his book Justice for Hedgehogs ended as a failure. There are two reasons why this revolution did not ...succeed. First, Dworkin’s critique of the influence that science has on ethics is closely dependent on the scientific perspective. The author criticizes the subjugation of ethics by science and still wants to link it with science. Second, Dworkin’s critique of metaethics is too narrow, he confines himself to polemics with external scepticism which was imposed on it by scientific epistemology. Metaethics is a philosophical mistake of a much bigger scale than Dworkin thinks. Science plays an influence not only on ethical theories, but also on the level of “ordinary view”.
Dworkin declares the philosophical revolution that does not deserve the name of a revolution. It is only a proposal to return to the earlier philosophical revolutions, those that are associated with the names of Hume and Kant. Theoretical attachment to Hume’s moral philosophy makes Dworkin’s philosophical critique less radical. He criticizes the principles of scientific epistemology that were imposed on ethical theory and at the same time he is not hiding his sympathy for science. This is a great inconsistency of his philosophical views. Not only does he defend the independence of ethics from scientific epistemology, but he also highlights the importance of the links between ethics and science. This position results in a halfway character of his philosophical critique. Moreover, Dworkin operates according to a too narrow Anglo-Saxon critique of metaethics. He does not mention the demoralizing impact this discipline has on practical understanding of morals.
I. Kantas yra vienas pirmųjų etikų, atskyrusių faktą nuo vertybės. D. Hume‘as iš tiesų savo etinius tyrinėjimus grindė psichologiniais pagrindais. Tačiau kartą suabejojęs nekritiško perėjimo nuo ...fakto prie vertybės etikoje galimybe, Hume‘as tapo visos britų metaetikos (G. Moore‘as, B. Prichardas, D. Rossas, A. Ayeris, M. Hare‘as) teoriniu pirmtaku. Ar britų metaetikai vis dėlto pastebėjo ir Kanto argumentus? Straipsnyje svarstomas vieno žymiausių XX amžiaus britų metaetikų Richardo M. Hare‘o sugrįžimas prie Kanto būtent iš ilgos diskusijos apie fakto ir vertybių nebendramatifkumą ir „posūkio į kalbą“ perspektyvos. Kodėl būtent kantifkasis preskriptyvizmas leidžia Hare'ui paneigti emotyvizmą kaip propagandą? Kaip Hare‘as įveikia takoskyrą tarp fakto ir vertinimo? Kuo skiriasi „geras nuodytojas“ nuo „gero žmogaus“? Ar akrasia, kaip valios silpnumo problema, paneigia, ar pagrindžia Hare‘o preskriptyvizmą? Kodėl su Hare‘u nesutinka jo kritikai Warnockas ir Maclntyre‘as?
Straipsnyje analizuojama šiuolaikinių diskusijų mokslo vertybinio neutralumo klausimais priešistorė. Išskiriami trys mokslo vertybinio neutralumo problemos aspektai: loginis (deskriptyvinių teiginių ...ir vertinimų dichotomija ir „Hume'o principas“), metodologinis (reikalavimas priimti ir atmesti hipotezes vien pažintinių vertybių pagrindu), etinis (draudimas mokslo vardu ginti ir skelbti nepažintines vertybes) ir trys diskusijos šiuo klausimu etapai. Analizuojami neutralumo principo šalininkų argumentai, pateikti pirmų dviejų tos diskusijos etapų metu. Ypatingas dėmesys skiriamas keblumams, su kuriais susidūrė šio principo pagrindimas: tai duomenų statistinio reikšmingumo lygmens pasirinkimo priklausomybės nuo nepažintinių vertybių problema, kuri iškyla tikrinant statistines hipotezes (ji yra aktuali loginiam empirizmui), taip pat problema, kaip suderinti sprendimų ir faktų dichotomiją su bazinių teiginių konvencionalumo teze (su ja susiduria kritinis racionalizmas). Aptariami neomarksistinės „kritinės teorijos“ kritinio socialinio mokslo uždavinių sampratos ypatumai, nulėmę jos ryžtingą opoziciją mokslo vertybinio neutralumo principui. Kaip atskaitos taškas skirtingoms mokslo vertybinio neutralumo principo redakcijoms išdėstyti ir palyginti imamos klasikinės vokiečių sociologo Maxo Weberio (1864-1920) formuluotės. Ypatingas dėmesys skiriamas Weberio teiginiams apie „kultūros mokslų“ vertybinių prielaidų kintamumą, anticipuojantiems kai kurias postpozityvistinės mokslo filosofijos idėjas. Lyginant Weberio pažiūras į racionalią diskusiją dėl „galutinių“ vertinimų su povėberinės analitinės metaetikos idėjomis, kvestionuojamas požiūris (jį reiškia A. Maclntyre ir W. G. Runcimanas), kad Weberis buvo nonkognityvistas. Weberio pasisakymai šiuo klausimu interpretuojami kaip kvazitranscendentalinės praktinio proto dialektikos apmatai, kurie gali būti gretinami su Kanto transcendentaline teorinio proto dialektika.
Metaethics of the late 20th and 21st century shows signs of revitalization. This is evident from the huge production of papers and books that deal with this discipline. However, hyperproduction does ...not necessarily mean quality. Modern has replaced its predecessor (emotivism), the question is how well. Their theoretical rivals, naturalists, are trying to levitate between the methodological assumptions and substantive claims. But contemporary expressivism and naturalism in metaethics have something in common: the idea of linguistic revision.
Markovićeva metaetika Sušnik, Matej
Prilozi za istraživanje hrvatske filozofske baštine,
12/2023, Letnik:
49, Številka:
1 (97)
Journal Article, Paper
Odprti dostop
Članak se bavi metaetičkim aspektima knjige
Etika
Franje Markovića. Markovićeva opažanja o prirodi morala nastojim interpretirati u kontekstu suvremenih metaetičkih pozicija, a pritom je naglasak ...stavljen na njegovu raspravu o izvorima etičkih načela, u kojoj se on jasno smješta u tradiciju onih autora koji etiku pokušavaju utemeljiti u sentimentu. Ukazujući na relevantne dijelove njegove rasprave, u tekstu sugeriram da Marković zagovara senzibilističku verziju moralnog sentimentalizma i da je potporu takvoj interpretaciji moguće pronaći u Markovićevu razumijevanju odnosa između etike, psihologije i estetike.
The article deals with the metaethical aspects of Franjo Marković’s book
Ethics
. I try to interpret Marković’s observations about the nature of morality in the context of contemporary meta-ethical positions, while emphasizing his discussion of the sources of ethical principles, in which he clearly places himself in the tradition of those authors who try to ground ethics in sentiment. Pointing to the relevant parts of his discussion, I suggest that Marković advocates a version of moral sentimentalism – namely, a sensibility theory – and that support for such an interpretation can be found in Marković’s understanding of the relationship between ethics, psychology and aesthetics.
Glad, bogatstvo i amoralnost Sackris, David
European Journal of Analytic Philosophy,
09/2021, Letnik:
17, Številka:
2
Paper
Odprti dostop
Tvrdim da se rasprava o prirodi moralnog prosuđivanja u prvom licu, preciznije, pitanja o tome jesu li takvi moralni sudovi inherentno motivirajući (internalizam) ili se moralni sudovi mogu donijeti ...u nedostatku motivacije (eksternalizam) mogu temeljiti na pogrešnoj pretpostavci: da moralni sudovi čine posebnu vrstu koja mora imati neke zajedničke, bitne značajke u pogledu motivacije za djelovanje. Tvrdim da nema razloga za pretpostavku da moralni sudovi iz prvog lica čine homogenu klasu razmatrajući običan slučaj: studenti koji čitaju "Famine, Affluence, and Morality" Petera Singera. Ni internalisti ni eksternalisti ne mogu dati zadovoljavajuće objašnjenje zašto naši studenti ne postupaju u skladu sa svojim moralnim sudovima u ovom konkretnom slučaju, iako su u većini slučajeva motivirani djelovati u skladu sa svojim moralnim sudovima. Tvrdim da nemogućnost pružanja zadovoljavajućeg objašnjenja ima svoj izvor u uobičajenoj pretpostavci o prirodi moralnih sudova. Nakon što razmotrimo mogućnost odbacivanja tvrdnje da moralno odlučivanje iz prvog lica čini posebnu vrstu na način na koji se to obično pretpostavlja, rasprava o internalizmu/eksternalizmu se može smatrati spornom.
Jedno od središnjih pitanja etičkog obrazovanja uloga je koju bi u njemu mogla ili trebala imati moralna teorija. To se ne tiče samo problema pedagoškog rada s djecom, nego i ustanove profesionalnog ...obrazovanja i obuke učitelja i drugih obrazovnih radnika. Suvremeni pristupi etičkom obrazovanju naglašavaju važnost integrativnih modela i metoda, no unutar toga nije se eksplicitno i dostatno bavilo problemom moralne teorije. Cilj ovoga rada tako se odražava u sljedećem: u prvom dijelu, predstavljamo koncept etičkog obrazovanja i polja moralne teorije; u drugome, sintetički rasvjetljavamo važnost moralne teorije za etičko obrazovanje.
Koncept integrativne bioetike je ideja ravnopravne rasprave između različitih etičkih koncepata iz različitih sredina. Ovaj koncept nije prikladan samo za posebnu situaciju u jugoistočnoij Europi. On ...također može biti osnovom za utjecaj na etički diskurs u drugim dijelovima svijeta, kako onih s homogenom povijesnom pozadinom tako i onih s vrlo raznolikim etičkim odrednicama. U ovom radu ću pokušati ukazati na mogućnosti za raspravu o etičkim problemima u drugim dijelovima svijeta ako bi se temeljna ideja integrativne bioetike uvela u bioetičke rasprave. Ona se pokazuje kao prilika za iznalaženje načina suočavanja s razlikama između tradicionalnih i modernih koncepata etike.
Postoje li "moralni" sudovi Sackris, David; Rosenberg Larsen, Rasmus
European Journal of Analytic Philosophy
19, Številka:
2
Paper
Odprti dostop
Nedavne rasprave u moralnoj filozofiji dovode postavljaju pitanja oko prevladavajuće pretpostavke da su moralni sudovi tipološki diskretni i da se stoga razlikuju od običnih i/ili drugih vrsta ...sudova. Ovaj rad se nadovezuje na ovu raspravu, razmatrajući nedostatke različitihi pokušaja definiranja onoga što čini neke sudove moralnima, te se tvrdi da svaka tipološka definicija vjerojatno neće uspjeti zbog upitnih pretpostavki o prirodi sudova. Rad zaključuje postavljanjem pitanja koja se odnose na buduća istraživanja prirode moralnih sudova.
PDF
