Straipsnyje aptariama, kaip Xu Fuguan interpretuoja keletą pagrindinių Zuangzi estetinės minties sąvokų. Xu nuomone, Zhuangzi estetinė mintis susijusi su estetiniu žmogaus gyvenimo būdu, kur grožis ...taikomas dao sričiai, kurioje žmonės gali išlaisvinti savo sielą ir džiaugtis „laisvu ir lengvu klajojimu“ (xiaoyaoyou 逍遙遊). Pasak Xu, tai yra aukščiausia ir gražiausia žmogaus egzistencijos sfera, įgaunanti išraišką mene. Zhuangzi sąvokas xinzhai心齋 ir zuowang 坐忘, kaip šio aukščiausio būties lygmens pasiekimo metodą, Xu laikė panašiomis į kai kurias XIX ir XX a. Vakarų fenomenologijos sąvokas. Nors Xu stengėsi atsargiai vesti paraleles tarp Vakarų filosofijos ir Zhuangzi mąstymo, jis manė esant jų panašumų, ypač klausimu, kodėl žmogaus sąmonė gali estetiškai suvokti pasaulį. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti tokios lyginamosios prieigos, glūdinčios Xu estetinėje mintyje, metodologinius keblumus ir prieštaravimus.
This paper aims to introduce the language corpora and the advantages of their use in the process of Chinese language acquisition. We provide practical examples of the corpora's direct and indirect ...use for teaching and learning Chinese as a second language. The exploratory approach towards Chinese by using various types of corpora is applicable for general language seminars as well as specialized translation seminars. The indirect use is mainly linked to the preparation of teaching materials and facilitates the curriculum design.
Kognitivno intervjuiranje jedna je od metoda predtestiranja koja se koristi za identifikaciju potencijalnih problema mjernih instrumenata proučavanjem kognitivnih procesa ispitanika u situaciji ...njihova rješavanja. Postupak kognitivnoga intervjuiranja najčešće se sastoji od niza sukcesivnih krugova intervjua prilikom kojih se primjenjuju i (posljedično) adaptiraju svi aspekti upitničke mjere. U znanstvenoj literaturi izostaje sustavan pregled, kao i konsenzus o specifičnostima dizajna i adekvatne prakse kognitivnoga intervjuiranja. Stoga je u radu ponuđen prikaz metode kognitivnoga intervjuiranja te su identificirana otvorena pitanja koja imaju potencijal generiranja novih istraživačkih ideja koje bi unaprijedile metodu kognitivnoga intervjuiranja. Pregled literature upućuje na određene konceptualne probleme pri definiranju te metode, ali i na plodna područja za daljnja istraživanja kognitivnoga intervjuiranja.
Cognitive interviewing is one of the pre-testing methods that is used in scale development to inform item revision decisions and to provide validity evidence of response processes for questionnaire items. Cognitive interviewing usually consists of a series of successive rounds of interviews in which all aspects of the survey are applied and (consequently) adapted. The scientific literature lacks a systematic review as well as consensus on the specifics of the design and adequate practice of cognitive interviewing. Therefore, the aim of this paper is to offer an overview of the method of cognitive interviewing and to point out open questions that have the potential to generate new research ideas that would improve the method of cognitive interviewing. A review of the literature points to certain conceptual problems in defining this method, but also to prolific areas for further research on cognitive interviewing.
Članek se ukvarja s Xu Fuguanovo analizo in interpretacijo nekaterih osrednjih konceptov Zhuangzijeve filozofije, ki predstavljajo njegovo estetiko. Po Xuju se Zhuangzijeva estetika nanaša na ...estetski način bivanja človeka, pri čemer se lepota aplicira v sfero daota, v kateri so ljudje zmožni osvoboditi svojega duha in uživati način življenja, ki ga Zhuangzi označuje kot »svobodno in lahkotno tavanje« (xiaoyaoyou 逍遙遊). Po Xujevem mnenju je to najvišja in najlepša sfera človeškega bivanja in je kot taka izražena v umetnosti. Xu je v Zhuangzijevih konceptih postenja srčne zavesti (xinzhai 心齋) in sedenja v pozabi (zuowang 坐忘) kot dveh metodah za doseganje tega najvišjega nivoja bivanja videl nekatere podobnosti z določenimi koncepti zahodne fenomenologije devetnajstega in zgodnjega dvajsetega stoletja. Čeprav je bil Xu Fuguan pri orisu vzporednic med zahodno in Zhuangzijevo filozofijo zelo previden, je bil mnenja, da med njimi obstaja določena podobnost, še posebej pri vprašanju, zakaj in na kakšen način je človeška zavest (oziroma srčna zavest) zmožna dojemati svet estetsko. Članek želi pokazati nekatere metodološke probleme in nekonsistentnosti Xu Fuguanovega komparativnega pristopa, ki je temelj njegove teorije estetike.
Straipsnyje apžvelgiama XIX a. antrojoje pusėje hermeneutinėje tradicijoje susiformavęs gamtos ir humanitarinių mokslų metodologijų priešpriešinimas ir kai kurie šiuolaikinių hermeneutikų bandymai ...jungti racionalius abiejų metodologijų bruožus. Dabartinėje mokslo filosofijoje vis labiau įsigali požiūris į mokslą kaip į kultūros fenomeną. Tam padėjo hermeneutinėje tradicijoje iškilęs humanitarinių mokslų metodologijos savitumo suvokimas, siekimas rasti specifinius šios metodologijos bruožus. Pozityvistinių ir antipozityvistinių srovių kovos kontekste vieni teigė, jog „tikrosios“ kultūros pagrindas esąs gamtos mokslai ir jų formuojamas pasaulėvaizdis bei pasaulėžiūra, o kiti – jog humanitariniai mokslai. W. Dilthey‘us teigė, kad gamtos mokslai aiškina, nustatydami priežastinius objektų ryšius, o humanitariniai – supranta, atskleisdami objektų prasmę. Dabartinės filosofinės hermeneutikos atstovų požiūriu, nagrinėjant supratimo-aiškinimo dichotomiją, reikia kurti tokią hermeneutinio supratimo teoriją, kuri apibendrintų racionalius abiejų dichotomijos narių bruožus. Tai galima pasiekti tik nagrinėjant pažinimo procesą kaip tam tikrą veiklą arba pažinimo kultūrinį sąlygotumą.
Straipsnyje nagrinėjama, kas yra vystymosi procesas, kokios jo sąlygos ir eigos ypatybės, su kokiomis problemomis susiduriama laikantis vystymosi požiūrio. Vystymasis apibrėžiamas kaip procesas, ...kuriam vykstant, vienos rūšies objektai virsta kitos rūšies objektais. Dialektinė vystymosi proceso samprata yra metodologinio pobūdžio, paliekanti specialiesiems mokslams tirti tokių procesų specifiką. Vystymosi proceso pobūdis struktūrinio reiškinių aiškinimo aspektu dialektikos teorijoje paprastai išreiškiamas kiekybinių pakitimų perėjimo į kokybinius dėsniu. Perimamumo ryšys visuose vystymosi procesuose yra susijęs su tam tikru vienas iš kito išsivystančių objektų struktūros elementų bei ypatybių bendrumu. To ryšio pobūdis priklauso nuo vystymosi procesų specifikos. Vystymosi proceso eigos aiškinimui ypač svarbus jos savaimingumo aspektas. Jis yra šio proceso vidinio šaltinio problema ir leidžia pagrįsti vystymosi procesų natūralumą, remiantis vien jų pačių ypatybėmis. Visi dialektinės vystymosi proceso sampratos aspektai yra neatskiriami vieni nuo kitų ir yra logiškai susiję su visuotinio reiškinių sąryšio konstatavimu.
Electrical discharge machining is an electro-thermal technique where the recast layer on a machined surface and the heat-affected zone (HAZ) immediately below the machined surface are prevalent. As a ...result, assessing the white layer (recast layer) in EDM is a critical task. In this research, a response-surface methodology-based comprehensive mathematical model was developed to predict the white-layer thickness (WLT) on electrical discharge machine-processed AISI A2 steel. Also, the effects of various process parameters on the WLT were presented, the optimum combination of process variables was assessed and the minimum WLT was achieved by combining low-peak current and pulse-on time with high pulse-off time.
Straipsnyje apžvelgiama ateizmo istorija, kurio ištakas autorius įžvelgia senovės graikų kultūroje, argumentuodamas tai šio žodžio etimologija. Teigiama, kad senovės graikų ateizmas įsiliejo į bendrą ...graikų dvasinės kultūros intelektualinės revoliucijos srautą, kuris reiškė kritinio ir teorinio mąstymo tapsmą, t. y. šuolį iš mythos į logos. Pirmajai ateizmo revoliucijai nepavyko įveikti religijos, kadangi graikų ateizmas reiškė ne absoliutų dievų paneigimą, bet tik jų pašalinimą iš tiesioginės veiklos realiame gyvenime. Antroji revoliucija sutampa su Renesansu ir porenesansiniu laikotarpiu. Tuo metu religija buvo laikoma nemoksliškumo ir apgaulės produktu dėl M. Koperniko, Ch. Darwino, Pavlovo atradimų ir pasiekimų gamtos moksle. Trečiąja revoliucija prieš religiją tapo K. Marxo ir F. Engelso istorinis materializmas, kuris religiją, filosofiją, moralę ir t. t. aiškino materialine praktika ir su gamybos būdu susijusiais socialiniais santykiais bei visuomenės santvarka. Religija yra neatskiriama socialinio kultūrinio ir etninio visuomenės gyvenimo dalis.
Straipsnyje pateikiamas marksistinis požiūris į filosofijos ir gamtotyros santykį. Teigiama, kad marksistinėje-lenininėje filosofinėje literatūroje šio santykio pobūdžio supratimas remiasi šių mokslo ...sričių sąjungos idėja. Gamtotyra yra vieningo žmogiškojo tikrovės pažinimo proceso sudėtinė dalis. Šis procesas turi ir ontologinį, ir gnoseologinį aspektus, kuriems daugiausia dėmesio skiria filosofija. Tai duoda pagrindą bendradarbiauti filosofijai ir gamtotyrai. Filosofija, teoriškai tirdama pažinimo procesą, negali neatsižvelgti į gamtamokslinio pažinimo laimėjimus. Filosofijos ir gamtotyros bendradarbiavimo pagrindą sudaro ne mėginimai pakeisti viena kitą, gvildenant jų kompetencijai nepriklausančius klausimus, o bendrieji teoriniai žmogiškojo pažinimo proceso principai, t. y. metodologiniai klausimai. Daroma išvada, kad filosofiniai gamtotyros klausimai nelaikytini savarankiška filosofijos sritimi. Jeigu filosofijos ir gamtotyros bendradarbiavimo pagrindą sudaro bendro metodologinio pobūdžio klausimų gvildenimas, tai tokius klausimus reikėtų vadinti ne filosofiniais gamtotyros klausimais, o bendraisiais metodologiniais gamtotyros klausimais.
Straipsnyje aptariama marksistinės filosofijos objekto samprata, jos metodologinis, pasaulėžiūrinis ir ideologinis vaidmuo, pabrėžiamas jos problematikos vieningumas. Teigiama, kad marksizmo ...požiūriu, filosofijos objektas yra vystymosi procesas, jo bendrosios sąlygos ir dėsniai. Savo dialektiniu turiniu filosofija atlieka bendrosios mokslo metodologijos, arba mokslinio mąstymo logikos, vaidmenį ir naujai suformuluoja mokslinio tikrovės reiškinių aiškinimo (moksliškumo) kriterijus. Pasaulėžiūros turinys skirstomas į pažintinį aiškinamąjį ir ideologinį vertinamąjį. Marksistinės filosofijos, kaip apibrėžtą objektą turinčio mokslo, metodologinė paskirtis ją daro pasaulėžiūrą kuriančiu veiksniu tiek pažintiniu, tiek ir ideologiniu aspektu. Ji konstatuoja ideologinių vertinimų kriterijų istoriškumą ir nustato objektyvius jų kitimo pagrindus. Teigiama, kad netikslu marksistinę filosofiją skirstyti į ontologiją ir gnoseologiją: šios dvi disciplinos nėra savarankiškos, materialistinė besivystančios tikrovės koncepcija, kuria pagrįsta marksistinė filosofija, įeina į pažinimo teoriją kaip jos konstitucinis elementas.
PDF
