Straipsnyje nagrinėjama istorijos fakto problema, jo struktūra, santykis su fakto samprata gamtos moksluose. Tarybinėje mokslotyroje yra įsigalėjusi nuomonė, kad fakto struktūra turi bent tris ...sluoksnius: perceptyvinį, lingvistinį ir materialiai praktinį. Teigiama, kad faktas turi sudėtingą struktūrą, jo funkcijos ir struktūra istoriškai kinta, fakto struktūra priklauso nuo teorijos, kurioje jis funkcionuoja, išsivystymo lygio. Autorius skiria juslinį, kalbinį ir teorinį fakto sluoksnius. Perceptyvinis komponentas ryškiausias sveiko proto ir gamtos mokslų srityse. Specifinis istorijos mokslo bruožas yra rekonstrukcija, šis mokslas yra refleksyvus. Istorijos faktas atsiranda teoretizuojant juslinius-empirinius duomenis, gaunamus iš istorijos šaltinio. Lingvistinis faklto komponentas istorijos pažinime yra savitas informacijos nešėjas. Dviejų kultūrų susidūrimas faktuose vyksta dviem lygiais: lingvistiniu ir teoriniu-kultūriniu, problemą dar labiau apsunkina ideologijos įtaka fakto formavimuisi. Istorijos fakto samprata priklauso nuo istorijos mokslo ir mokslinės metodologijos išsivystymo.
Proteklog desetljeća uvriježila se praksa fotogrametrijskog snimanja i izrade virtualnih 3D modela pri dokumentiranju nalazišta brodoloma. Tim tehnikama moguće je prikupiti podatke koji omogućuju ...rekonstrukciju dinamike havarije koja je dovela do nastanka arheološkog nalazišta. Primjenjujući suvremene tehničke alate, kojima je moguće simulirati fiziku brodoloma, moguće je analizirati ponašanje plovila na moru, pojavu oštećenja na trupu broda ili prodora vode u brod, njegovo prevrtanja i/ili potonuće. Moguće je izraditi realistične modele brodske konstrukcije, kao i pripadajućeg tereta, te analizirati različite pretpostavljene tijekove nesreće koja je snašla drevne trgovce, poput snage i smjera vjetra, valova i morskih struja, težine tereta, pomorstvenosti broda i drugog. U konačnici, moguće je utvrditi suodnos i podudaranje karakteristika postojećeg nalazišta brodoloma i ishoda numeričke simulacije pretpostavljenog tijeka nesreće.
This article examines the evidence of morphological variation in the inflection of neuter nominative and accusative singular adjectives as well as other modifiers in Gothic (shorter nominal vs. ...longer pronominal forms in -ata) in an effort to test the traditional hypothesis on the principles that underlie the variation and examine the diachronic implications of the use of -ata forms. The discussion is based on a total of 76 examples of -ata. It is shown that -ata forms are found in attributive, substantivised and predicative contexts across the modifier lexicon (including adjectives, the quantifier alls, possessive and demonstrative pronouns, participles, etc.) and prevail in attributive as well as substantivised use. From a diachronic point view, the fact that the bulk of -ata forms are more systematically attested in the quantifier alls ‘all’ (a word that has strong pronominal properties) and possessive pronouns is indicative of the strong inflection being more primary to pronouns. It is then possible to propose a scenario of reconstruction where the strong inflection has been passed on from demonstrative pronouns to prototypical adjectives through pronominal adjectives (such as possessive pronouns and the like). It is suggested that the use of -ata forms is difficult to explain semantically. Instead, the evidence of inflectional variation in identical contexts and the sporadic attestation of -ata across the modifier lexicon suggests that the pronominal form is a marked relic of older usage. The scarcity of predicative -ata forms is argued to be unexceptional; it is shown that it can be explained in terms of the statistics of case usage. This eliminates the need to explain predicative -ata forms away, and the recognition of the fact that their use in Gothic extended to all syntactic contexts typical of adjectives (and other relevant modifiers) indicates that there is no syntactically-conditioned allomorphy in the neuter nominative and accusative singular. Finally, it is suggested that the patterning of -ata forms in relation to the noun, and, in particular, the tendency for these forms to be used in post-position to the head, is indicative of the adjective inflection having been pronominalised in the Germanic proto-language, when the typical pattern of word order in the noun phrase was with modifiers being used in post-position to nouns.
Straipsnyje nagrinėjama mokslo istorijos racionalaus rekonstravimo problema. Šiuolaikinis gamtos mokslas formavosi, asimiliuodamas matematines teorijas. Patyrimas, įgytas logiškai rekonstruojant ...matematiką, atvėrė kelią ir gamtos mokslui logiškai rekonstruoti. Vėliau ši problema buvo taikoma vis plačiau, kol galiausiai užsimota visus gamtos reiškinius paaiškinti kaip baigtinio dydžio materialių detalių sąveikos rezultatą. Aptariama loginio empirizmo suformuluota verifikacionistinė mokslo programa, kuri įgalino loginę mokslo kalbos analizę. K. R. Popperis atsiribojo nuo psichologizmo ir savo tyrimo objektu laikė pažintinius teorinius ryšius, kurių tyrimas skatino įsisąmoninti mokslo augimo problemą. T. Kuhnas pabandė įvertinti kai kurias loginio empirizmo požiūriu metafizines mokslinio mąstymo prielaidas. Jis mokslo istoriją traktavo kaip normalaus mokslo periodų ir juos keičiančių mokslo revoliucijų seką. I. Lakatosas žinojimo augimą tapatino su faktų gausėjimu, iškėlė pažinimo perimamumo reikalavimą, sukonstravo mokslinės tyrimo programos koncepciją. Ilgainiui jis atsisakė normatyvinės metodologijos teigdamas, kad yra galimas tik aprašomasis mokslo raidos rekonstravimas.
Straipsnyje nagrinėjama loginės analizės metodo samprata loginio empirizmo filosofijoje. Šiam metodui paplisti filosofijoje didelę reikšmę turėjo XIX–XX a. sandūroje prasidėjusi mokslo ...revoliucija.Empirizmo raidoje pastebimos dvi pagrindinės filosofijos metodo koncepcijos. Tai filosofijos, kaip patyrimo analizės, koncepcija ir filosofijos, kaip specialiųjų mokslinių tyrinėjimų rezultatų sintezės, koncepcija. Loginė analizė apibrėžiama kaip loginių priemonių panaudojimas siekiant nustatyti samprotavimų priimtinumą, teiginių prasmingumą ir patikslinti sąvokų prasmę. Loginė analizė reiškia sąvokų, teiginių ir samprotavimų racionalią, loginę rekonstrukciją. Savo raidoje loginis empirizmas asimiliavo daug tradicinių gnoseologinių bei metodologinių problemų ir, pamažu prarasdamas kalbos logikos pobūdį, virto mokslo filosofija. Nuo XX a. 4 dešimtmečio pabaigos loginė analizė ėmė reikšti sąvokų, teiginių ir samprotavimų loginių modelių kūrimą, eksplikaciją panaudojant palyginti laisvai pasirenkamas logines priemones. Ji prarado ne tik negatyvią (mokslo purifikacijos), bet ir pozityvią (mokslo integracijos ir unifikacijos) funkciją.
Arheološko nalazište Vrbjanska Čuka je nalazište tipa tel kakvo je uobičajeno na području Pelagonije. Nalazi se oko 1,3 km južno od Slaveja, a toliko je udaljeno i od Vrbjana (Republika Sjeverna ...Makedonija). Nalazište je istraživano od 1979. do 1989. godine, a nova multidisciplinarna istraživanja na ovom telu počela su 2016. godine. U nedavnim arheološkim istraživanjima otvorena je sonda veličine 15 x 10 m u kojoj su otkrivene dvije kuće s pećima, jamama za otpatke, ogradama i platformama. Materijalna kultura je obilježena tipičnim značajkama pelagonijskog neolitika, ali zabilježeni su i ostaci iz antičkog i srednjovjekovnog razdoblja. Osim iskopavanja i dokumentiranja arheološkog materijala, istraživanja iz 2016. su obuhvatila i arheobotaničku analizu organskih uzoraka, geomagnetsku prospekciju cijele površine istraživanja, digitalno topografsko modeliranje tela i trodimenzionalnu rekonstrukciju njegovog izgeda kao i rekognosciranje prapovijesnih nalazišta oko Vrbjanske Čuke. Ovaj multidisciplinarni pristup rezulturao je novim podacima i sveobuhvatnijim razumijevanjem procesa razvoja ovog nalazišta.
Članak prikazuje metodologiju dijagnostike stanja i rekonstrukcije ekstremno oštećenih konstrukcija koju razvijaju i unapređuju stručnjaci Građevinskog fakulteta Subotica, Univerziteta u Novom Sadu. ...Metodologija je prikazana na primjeru "Velike terase", centralnog objekta na Paliću izgrađenom od 1909. do 1912. Pouzdanost objekta je zbog lošeg održavanja opadala, oštećenja su propagirala pa je 1996. zbog mogućeg urušavanja njegova uporaba zabranjena. Početkom 2006. nadležno ministarstvo i grad Subotica iniciraju rekonstrukciju objekta. Projekte rekonstrukcije povjeravaju stručnjacima Građevinskog fakulteta Subotica. Početkom 2006. izvršena je dijagnostika stanja objekta "Velika terasa" s prijedlogom intervencija. Početkom 2007. završeni su projekti, a u razdoblju 2007. ÷ 2012. izvršena je rekonstrukcija objekta koji je svečano otvoren 1. 9. 2012., 100 godina nakon izgradnje.
PDF
