The use of constructionism by climate change deniers and ‘9-11 truthers’ to support ‘post-fact’ arguments in recent political and social debates has created controversy within science studies. Here, I seek to re-evaluate what constructionists actually say about facts in science. Through revisiting Gaston Bachelard – a key influence on scientific constructionism – I argue that science can penetrate to the ‘noumenal core’ of the phenomena it studies because it constructs them. This, however, need not imply that facts can be whatever we want them to be. Politinėse ir visuomeninėse diskusijose „9–11“ konspiracijos teorijos šalininkai ar neigiantieji klimato kaitą dažnai imasi konstruktyvizmo, kurį naudoja kaip „post-faktus“ pagrindžiantį argumentą. Mokslo studijose konstruktyvizmas irgi sukėlė nemenką sumaištį, todėl šiame straipsnyje noriu naujai pažvelgti į tai, ką apie mokslo faktus kalbėjo patys šios intelektualinės tradicijos atstovai. Remdamasis Gastono Bachelardo įžvalgomis, labai svarbiomis mokslinio konstruktyvizmo sampratai, bandau įrodyti, kad mokslas gali prasiskverbti į tiriamų reiškinių „noumeno esmę“ todėl, kad jis juos konstruoja. Tačiau tai nereiškia, kad moksliniai faktai gali tapti viskuo, kuo tik mes įsigeistume, kad jie būtų.