Susidūrimas su radiaciniu pavojumi yra laikomas galima ilgalaikio psichologinio traumavimo priežastimi. Černobylio avarijos aveju tokio susidūrimo poveikį sustiprino ir įvairios specifinės aplinkybės, pavyzdžiui, sociopolitinis avarijos kontekstas, su kuriuo galima sieti ir tuo metu pasireiškusią išskirtinę informacijos stoką. Vieni iš labiausiai šios katastrofos paliestųjų yra jos likvidatoriai, kurių suvoktą trauminės patirties poveikį praėjus 27 metams nuo avarijos ir yra siekiama atskleisti šiame straipsnyje. Buvo atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su Lietuvoje gyvenančiais likvidatoriais (47–77 m.). Teminė šių interviu analizė atskleidė tyrimo dalyvių jaučiamą ilgalaikį Černobylio poveikį. Būtent su šia patirtimi likvidatoriai sieja įvairias sveikatos problemas ir nerimauja dėl dar galinčių iškilti ligų, nes jaučiasi negrįžtamai paveikti radiacijos. Taip pat jiems būdingas pyktis ant politikų dėl rūpesčio likvidatoriais trūkumo ir išskirtinai dėl jų prievartos patyrimo nuvertinimo. Atsiskleidė ir įvairių potrauminio streso sutrikimo simptomų. Iš šių simptomų patys tyrimo dalyviai labiausiai pabrėžia padidėjusį irzlumą ir nervingumą, tačiau galima pastebėti ir jų jaučiamus invazinius bei vengimo simptomus, taip pat nuolatinio grėsmės jausmo ir bejėgiškumo išgyvenimą. Tyrimo rezultatai atskleidžia svarbą to, kad valdžia ir visuomenė pripažintų likvidatorių prievartos patirtį ir reikšmingą Černobylio avarijos padarinių ilgalaikiškumą. Toks pripažinimas ilgainiui turėtų paskatinti ir reikalingą fizinę bei psichologinę pagalbą likvidatoriams, atsižvelgiant į jų trauminę patirtį ir psichologinį somatinių ligų komponentą.