Mokslui transformuojantis į strateginio valdžios plėtimo priemonę, atsiskleidžia nauji etikos aspektai. Etinė problematika mokslo ir technikos plotmėje šiandien daug labiau negu anksčiau susijusi su žmogaus galia valdyti aplinką, esančią šalia žmogaus, t. y. gamtą. Šiandien svarbia mokslo problema tampa žmogaus, mokslo, technikos ir aplinkos sąveika ir jos vertinimas filosofiniu, etiniu ir socialiniu požiūriais. Straipsnyje nagrinėjamos deontologijos, padarinių ir dorybių etikos koncepcijos. Apžvelgiamos trys pagrindinės etikos rūšys, susijusios su aplinka: paviršutiniškoji, tarpinė ir išsamioji. Aptariama keletas strategijų, kaip įgyvendinti ekocentrinę etiką, keliančią žaliosios" pilietybės svarbą.