This article examines the idea of disinterestedness using the case of a private MO museum. The philosophical idea of disinterestedness and its reflections in the creative economy are presented. The ...idea of disinterestedness is explored as a factor of sustainability in economics. The paradoxes as follows related to disinterestedness in general and to the analyzed case in particular are examined. Although disinterestedness covers detachment from any theoretical concepts, it is also an aesthetic concept. Although this is a futile activity from an economic point of view, disinterestedness helps to remain independent from economic fluctuations. Although the founders of the MO Museum do not expect financial benefits, they are characterized by economic thinking in order to balance the museum’s finances. Disinterestedness, although detached from any interests, includes social responsibility for the state of the art, the desire to enrich and educate society, the development of social connections and personal relationships, and the need for interesting activities. Business management requires a broader intention, but art also requires flexible management. This study is important because of the interdisciplinary approach and the aspects of social responsibility and sustainability in business. In addition, this research opens up a new perspective in connecting the idea of disinterestedness not only with the patronage of art but also with the needs of the business itself. The methods used in this article are as follows: analysis of philosophical literature on the topic of disinterestedness and aspects of disinterestedness in the creative economy, a case study that includes interviews with experts (museum founders and director), and their analysis and summarization. The main finding is as follows: disinterestedness in art management and the creative economy is an aspect of economic sustainability that allows both to expand the economic approach and to show its limits.
This paper examines dissonant heritage from the perspective of sustainability, i.e. should we maintain and preserve artefacts from our Soviet past, such as the war memorial in the Antakalnis ...cemetery, which honours soldiers of the USSR who died fighting on Lithuanian soil during the Second World War? Currently, there is an intention on the part of Lithuania's political authorities to remove this apparently dissonant monument. Its presence - and/or removal - raises more than a few issues of sustainability, including those of the socio-cultural environment, policy(ies) for heritage, and matters pertaining to the legal system. Accordingly, the paper analyses this particular example of Lithuania's dissonant heritage by reference to the relevant literature, and also by presenting historical aspects of both the cemetery and the memorial. The opinions of the cemetery's visitors concerning the Soviet memorial are also analysed. The empirical research covers the purposive group of Antakalnis cemetery visitors during All Soul's Day (2 November 2022).
Remiantis Platono ir Origeno tekstais straipsnyje nagrinėjamas poezijos ir filosofijos santykis. Pateikiami filosofinės poetikos, kaip interpretacinio dalyko, apmatai, aptariamas jos objektas, ...interpretavimo būdai, ji palyginama su estetikos teorija. Origeno poetikoje taikoma tiponimija, metonimija ir alegorezė. Poetinis Origeno metodas suponuoja tiesos sampratą, kuri yra nepasiekiama. Poetika – ne tik Origeno egzegezės metodas, bet ir jo kosmologijos prielaida: pasaulis kaip Raštas sudaro vieningą poetinę darną, kuri yra dieviška, nes jos dalis sieja dieviškasis Žodis. Platono poetika reiškiasi šėlu, kuris sutampa su įkvėpimu. Šėlas – beprotiškas ir įkvepiantis – poetikos, bet ne estetikos principas. Dialektika (samprotavimo būdas) Platonui yra sutelkimas ir suskirstymas. Dialogą sutelkia poetinė figūra – šėlas, o suskirstymas suponuoja pliuralistinį (poetinį) metodą. Filosofinė poetika apima mokslą, dialektiką ir poeziją. Filosofinė poetika yra poetiškas samprotavimas ir interpretacinė disciplina, kurios temos neapsiriboja poezija ar menu, todėl tai yra žaismo ir dialektikos dermės meistrystė.
Straipsnyje nagrinėjama krikščionių filosofo ir teologo P. Tillicho pamatinė ontologinė struktūra, arba subjekto ir objekto santykis. Analizuojamos teologo racionalios priemonės, arba sąvokų poros: ...subjekto ir objekto, tiesos ir melo, būties ir nieko. Aptariamos iracionalios struktūros (religinio jausmo, apreiškimo ir simbolio), kurios turėjo suvienyti subjektą ir objektą. Straipsnyje remiamasi P. Tillicho veikalo „Sisteminė teologija“ pirmu tomu. Mąstytojas daugiausia dėmesio skyrė iracionalioms struktūroms – šventumui, ekstazei, stebuklui ir meilei, kurie vertintini ne kaip paradoksas, o kaip perkėlimas. Perkėlimo funkciją turi ir apreiškimas, kuris reiškia nuolatinį vyksmą, jis reiškiasi: apreiškimas vyko (Kristus), vyksta (mūsų suvokimas) ir vyks (Apokalipsė). Tai perkeliantis (ne paradoksalus) veiksmas, vykstantis pro šalį. Apreiškimas kartu yra ir simbolis, kuris turi ontologinį parametrą. Skirtingai nuo sąvokos, simbolis nesiekia paaiškinti, greičiau perkelti, kai perkėlimo objektas nėra aiškus, todėl tiesos kriterijus čia beprasmis. Simbolyje susikerta dieviškoji ir žmogiškoji būtis.
Straipsnio tikslas yra parodyti analitinės (aiškinimo) ir hermeneutinės (supratimo) filosofijos skirtumą remiantis ankstyvojo ir vėlyvojo L. Wittgensteino veikalais. Aptariama semantikos prielaida – ...loginė erdvė, vaizdo ir prasmės sąsajos ir traktato episteminis monizmas bei ankstyvojo L.Wittgensteino semantikos vieta analitinės filosofijos atžvilgiu. Nagrinėjama kalbos žaidimų įvairovė, vaizdo svarba suvokimui ir stiliaus pokyčiai. L.Wittgensteino „Filosofiniai tyrinėjimai“ palyginami su M. Heideggerio hermeneutika ir aptariama jų įtaka R. Rorty bei P. Feyerabendo pragmatizmui bei T. Kuhno mokslo istorizmo sampratai. Daromos išvados, kad ankstyvąjį ir vėlyvąjį Wittgensteiną sieja vaizdų teorija. Ankstyvojo Wittgensteino įtaka neabejotina tolesnei empirizmo ir mokslo filosofijos raidai, vėlyvojo – pragmatinės analitikos ir hermeneutikos raidai. Traktato aiškinimas su semantiniais supratimo elementais virsta tyrinėjimų hermeneutika. Traktato kalbos filosofija virsta tyrinėjimų šnekos filosofija. Šią transformaciją apibūdina teiginio virtimas sakiniu, funkcijos – šeimyniniu panašumu, teksto – kontekstu, monologo – dialogu, elipsės – palyginimu ir metafora, atsakymo – klausimu.
The current analysis addresses cases of both informal and illegal settlements in Vilnius, Lithuania. By using semiotic means (specifically, semiotic squares), the author presents the Romani district ...(tabors), as well the Šnipiškės district, describing the circumstances of their emerging and comparing these cases. In addition to that, the philosophical questions about the dichotomies ‘formal/informal’, ‘temporal/eternal’, ‘order/chaos’, ‘legal/illegal’, ‘sustainable/unsustainable’ are discussed. On the one hand, illegal buildings serve as a signal about too high a barrier of bureaucracy, about a surfeit of law and even about the violation of certain rights. On the other hand, some urban districts can become illegal because of a changed urban vision reflected in a new General Plan. The paper also analyzes the issue of public interest. Additionally, the tendency of democratic society to turn into bureaucratic society is analyzed. The paper addresses sensitive issues related to sustainable development of cities, intercultural dialogue and equal opportunities.
PDF
