Če želimo učencem in dijakom ponuditi celotno sliko rimske antike, nam na področju kulture in civilizacije v obstoječih učnih načrtih nekaj manjka. Bistveni elementi so nedvomno prisotni; toda če ...želimo doseči tudi globino, ki jo nudi klasična tradicija, moramo nejezikovne vsebine dopolniti in jih v roku treh oziroma štirih let ponuditi na smiseln, organiziran način. V članku ponujena dopolnitev učnih načrtov je namenjena temu, da bi se pouk kulturno-civilizacijskih vsebin po Sloveniji poenotil (tako kot so jezikovne vsebine že zdaj). Seveda pa moramo vedno imeti v mislih, da se pogovarjamo o eni sami stvari – klasični rimski antiki – ter tematskih sklopov ne na silo ločevati, temveč se jih truditi integrirati in povezovati v eno samo koherentno celoto, ki bo učitelju in učencu v veselje.
straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba
Straipsnyje pristatomas svarbių M. Heideggerio technikos filosofijos elementų formavimosi kontekstas tarpukario Vokietijos autorių ...tekstuose. Aptariamos paralelės tarp Heideggerio ir E. Cassirerio, E. Jüngerio bei O. Spenglerio industrializacijos proceso filosofinių apmąstymų. Nagrinėjant šių mąstytojų moderniosios technikos koncepcijų ryšius išryškėja, kaip vystėsi Heideggerio tekstams būdinga industrializacijos proceso artikuliacija bei jo technikos filosofijai svarbi problematika, liečianti planetarinį moderniosios technikos išplitimą ir poveikį bei technikos, kaip Vakarų ir šiuolaikinės žmonijos apskritai lemties, sampratą.
Civilizacijos teismas Toynbee, Arnold
Problemos,
09/2014, Volume:
34
Journal Article
Open access
Publikacijoje kalbama apie pagrindinių civilizacijų svarbiausius bruožus, jų raidos ypatybes, formuluojamos ateities raidos alternatyvos. Vakarų krikščionybė yra viena iš penkių šiandien pasaulyje ...išlikusių civilizacijų; šios yra tik penkios iš maždaug 19 civilizacijų, egzistavusių, kaip manoma, nuo pirmo tokio tipo visuomeninių atstovų pasirodymo apytikriai prieš 6000 metų. Įvardijamos šiuolaikinės civilizacijos: ortodoksinės bažnyčios, islamo, induizmo ir Tolimųjų Rytų. Teigiama, kad negalima perdėti nė vienos gyvuojančios civilizacijos reikšmės. Aptariamos Vakarų krikščionybės ekspansijos ypatybės. Atskirų civilizacijų ekspansijų sekos rezultatas – dabar suvienytas į vieną didžiąją visuomenę visas apgyvendintas pasaulis. Vakarų krikščionybės ekspansija tik užbaigė pasaulio suvienijimą, nulėmė paskutinį jo etapą. Teigiama, kad dabartinis Vakarų dominavimas tikrai neišsilaikys: vieningas pasaulis vystysis atskirų jį sudarančių kultūrų pusiausvyros link. Formuluojamos žmonijos ateities perspektyvų dvi alternatyvios prielaidos: pirmoji skelbia ramų vystymąsi, antroji – visišką katastrofą.
Straipsnyje aptariamos antimodernistinės filosofinės ir etinė koncepcijos (A. Leopoldas, E. Schumacheris, B. Callicott, O. Marquardas), kuriose formuluojama nauja civilizacijos evoliucijos paradigma, ...steigianti ekologinę etiką, pabrėžianti ekologijos prioritetą prieš ekonomiką. Ekologinis mąstymas aksiologinėje plotmėje iškelia gamtą į aukščiausios vertybės rangą. Pabrėžiami šio mąstymo pozityvūs bruožai: ekofiliškumas, žmogaus atsakomybės už savo veiklos rezultatus pabrėžimas. Teigiama, kad postmoderninė kultūra bando atgaivinti modernybės į kultūros pakraščius nustumtą bendravimo su gamta patirtį, aktualizuoti ir suformuluoti moralinius idealus, galinčius paveikti mūsų mąstymą. Skirtingos tautos sukaupė didžiulę ekologinę patirtį, kuri lėmė jų išlikimą konkrečiomis gamtinėmis ir istorinėmis sąlygomis ir kuri gali būti naudinga šiuolaikinėmis aplinkybėmis. Globalinė sąmonė įtraukia į savo vertybių sferą žemę, kaip organišką realybę: tai reiškia ne paprastą pirmykščių tautų kosminio paslaptingumo jausmo atgaivinimą, bet žadinimą pajautos, kokie dvasiškai reikšmingi yra žmogaus egzistavimo materialiniai, biologiniai ir kosminiai veiksniai.
Publikacijoje pristatoma anglų istoriko A. Toynbee‘io spekuliatyvinė istorijos filosofija ir jo civilizacijų teorija. Jis nagrinėjo civilizacijų atsiradimo, jų evoliucijos dėsningumus, savo ...samprotavimus grįsdamas plačiais lyginamaisiais skirtingų istorinių bendrijų tyrimais. Jo istorijos teorija yra labai detalizuota ir itin sudėtingos struktūros, su daugybe atsišakojimų bei papildymų. Linijinė istorijos koncepcija su žmonijos pastovios pažangos kreive ir optimistinėmis prognozėmis neturi nieko bendra su skirtingų kultūrų suklestėjimo bei nuopuolio analize ir lengva misticizmo ir religinio idealizmo skraiste vėlyvuosiuose jo veikaluose. Civilizacijos yra svarbiausias istorinio proceso struktūrinis elementas, todėl jo identifikavimas – pagrindinis istoriko uždavinys. Pateikiamos civilizacijų apibūdinimo kategorijos – afiliacija (įsūnijimas), primityvi visuomenė, visuotinė valstybė, visuotinė bažnyčia. A. Toynbee aprašė 21 kultūrą, ieškojo jų atsiradimo, klestėjimo ir žlugimo priežasčių bei dėsningumų, nagrinėjo universalių valstybių ir universalių tikėjimų prigimtį.
Publikacijoje nagrinėjamas antropologijos statusas, tikslai ir padėtis šiuolaikinių kultūrų tyrinėjimų kontekste. Antropologija apibrėžiama kaip mokslas apie žmones kaip visuomenines būtybes. Joje ...dvi galimos socialinės schemos nepriešpriešinamos viena kitai kaip geresnės. Aptariami baltųjų žmonių kultūros pasaulinės difuzijos kultūriniai ir psichologiniai padariniai. Nagrinėjamos pirmykščio žmogaus mąstymo ir vertybių nuostatos, požiūris į svetimumą. Nagrinėjami rasizmo kultūriniai pagrindai, biologiškai perduodamo elgesio ir kultūrinių procesų vaidmuo tradicijos perdavimui. Teigiama, kad kultūros formų pažinimas yra būtinas socialiniam mąstymui. Primityvių papročių panaudojimas pirmykščių struktūrų kilmei tirti yra spekuliatyvus. Kritikuojamas romantinis utopizmas etnografiniuose tyrinėjimuose. Rūpestingas primityvių visuomenių studijavimas svarbus tuo, kad gauti duomenys leidžia tirti kultūros formas ir procesus. Jie padeda atskirti tai, kas yra specifiška lokaliniams kultūriniams tipams, nuo to, kas yra bendra visai žmonijai, taip pat padeda įvertinti ir suprasti milžinišką kultūros sąlygoto elgesio vaidmenį.
Konceptom intermedijarne regije moguće je proširiti analitički geopolitički okvir za Mediteran, valorizirati povijesnu ulogu mediteranske civilizacije, kao i njenu funkciju međucivilizacijskog mosta ...iz koje je razvidno zašto je Sredozemlje danas izravno izloženo vanjskoj geopolitičkoj depresiji. Sigurnosno ozračje u regiji oblikuje se u interakciji s eksplozivnim koktelom unutarnjih sigurnosnih rizika, među kojima dominiraju organizirani kriminal i plaćenički business. Geoekonomska i geopolitička dimenzija tih prijetnji čine ih neusporedivo složenijim i smrtonosnijim od neuvjerljivo definirane terorističke prijetnje čija je ugroza obrnuto proporcionalna političko-medijskim strastima koje generira.
Straipsnyje aptariami tarpukario lietuvių filosofo Stasio Šalkauskio filosofijos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad jis siekė nustatyti filosofijos reikšmę žmogaus gyvenimui ir jos santykį su kitais ...mokslais bei veiklos formomis. S. Šalkauskio gyvenimo filosofiją sudaro prigimties, kultūros ir religijos filosofijos. Ši sistema nebuvo užbaigta, suformuluotos tik atskiros kultūros filosofijos idėjos. Svarbiausia kultūros filosofijos problema S. Šalkauskis laikė kultūrinį veiksmą, taip pat nagrinėjo individo ir masių santykį vertybių kūrime, materialinės ir dvasinės kultūros sąveiką, religinės sąmonės ryšį su atitinkamu visuomenės kultūriniu lygiu. Filosofas kultūrą laikė vidiniu intelektualiniu asmenybių (taip pat ir žmonijos) turtingumu, o civilizacija yra daiktinės, materialinės visuomenės nuosavybės išraiška – tai kultūros objektyvacija išorinėmis priemonėmis. Nors civilizacija ir yra viena iš kultūros raidos pakopų, bet ji neišsemia visos kultūros, kartais net stabdo pastarosios plėtotę.
Autor u članku promišlja situaciju suvremenog čovjeka kojemu društvo, na svim svojim razinama, nameće ideal privatne sreće, odnosno put samoostvarenja kao put koji valja izabrati i slijediti. Takav ...put, smatra autor, vodi do pretjeranog individualizma u kojemu pojedinci žive bez susreta i potrebe za drugim. Taj se put pokazuje kao promašaj, budući da istodobno dovodi do otuđenja i osamljenosti, usprkos sve razvijenijim sredstvima društvene komunikacije. Autor stoga, u drugom dijelu članka, progovara o civilizaciji ljubavi koja se temeljni na nauku Isusa Krista, a koja može dovesti do istinskog ostvarenje kako pojedinca tako i do izgradnje boljeg i humanijega društva. U trećem dijelu članka autor progovara o zadaćama suvremenih odgojitelja upozoravajući kako bi u odgojnom procesu trebali staviti osobe ispred stvari, etiku ispred tehnike, duh ispred materije te milosrđe ispred pravednosti.