Straipsnyje glaustai aptariamas įvairių filosofinių ir kalbotyros mokyklų (loginio pozityvizmo, kasdieninės kalbos filosofijos, transformacinės ir generatyvinės, taksonominės-deskriptyvinės analizės) ...indėlis į kalbos filosofiją. Aptariamas kalbos ir pažinimo santykis. Formuluojama tezė, kad pati kalbinės simbolikos įvedimo galimybė priklauso nuo neverbalinės reikšmių sistemos, atspindinčios ikikalbinę individo patirtį, susidarymo. Atmetus tą sistemą, darosi nepaaiškinamas pats kalbos simbolių supratimas. Kalbos filosofija, aiškindama ryšį tarp sąmonės, kalbos ir objektyvios tikrovės, neišvengiamai reiškiasi kaip loginių pažinimo galimybių ir jo mechanizmų atskleidimo filosofija. Išraiškų prasmingumo problema yra naujų reikšmių konstravimo tam tikrame kontekste problema. Kalbinės išraiškos reikšmingumas yra reliatyvus, jis priklauso nuo mokslo teorijos arba sveiko proto konteksto, slypinčio bendroje nenutrūkstamoje reikšmių sistemoje. Vienas svarbiausių loginės filosofinės kalbos sistemingos analizės uždavinių yra parodyti tų kontekstų, o kartu ir visos semantinės sistemos aprašymo galimybes.
REFLEXIVES IN OLD PRUSSIANSummaryThis paper deals with the derivational history of Old Prussian reflexives and their syntactic and semantic properties. The reflexives fall into three semantic ...classes: reflexives proper, self-move and dative reflexives.
Supratimo teorijos gaivinimas XX a. susijęs su pastangom atskirti dvasios mokslus nuo gamtos mokslų (Gadamer) ir jiems suteikti daugiaprasmę ženklinimo funkciją (Ricoeur). Taip atsiranda simbolio, ...polisemijos, žaidimo hermeneutinės teorijos, kurių modeliu tampa meno kūrinys. Poezijos kūrinio aiškinimas, apimdamas estetiką ir poetiką, hermeneutiką išplečia ne tik nagrinėjamo objekto (poeziją aiškino ir Dilthey), bet ir turinio atžvilgiu. Remdamasis Gadamerio ir Ricoeuro tekstais, panagrinėsiu šią hermeneutikos slinktį, kurią Ricoeuro žodžiais pavadinau ilguoju hermeneutikos kelių. Drauge bandysiu išryškinti filosofinę poetiką kaip savarankišką discipliną, nors ir susikertančią tiek su hermeneutika, tiek su estetikos teorija.
Straipsnyje autorius teigia, jog per visą filosofijos istoriją atsakyti į svarbius klausimus padėdavo tai, jog patys klausimai būdavo aiškiau ir apibrėžčiau suformuluoti. Diskusija apie pirmykščio ...žmogaus mąstymos „prelogiškumą“ tebėra neapibrėžta, dėl to, kad diskusijoje dalyvaujantys nemėgina griežčiau apibrėžti, ką turi galvoje vartodami terminus „prelogiška“, „mąstymas“, „vaizdinis mąstymas“, „sąvokinis mąstymas“ ir t.t. Straipsnyje bandoma apibrėžti minėtus terminus. Teigiama, kad pradiniame kalbos įvaldymo etape verbaliniais simboliais yra koduojamos ikiverbaliniame pažinimo etape generuotos reikšmės ir jų struktūros, kartu socialiai orientuojama individuali savo prigimtimi reikšmių sistema. Kalba čia gali atlikti ikiverbalinio pasaulio vaizdo transformavimo ir visada atlieka tolesnio jų kūrimo funkcijas.
Publikuojamas žymaus prancūzų semiotiko, Paryžiaus aukštosios socialinių mokslų mokyklos Bendrosios semantikos katedros vedėjo profesoriaus Algirdo Juliaus Greimo interviu, duotas Vilniaus ...universiteto Filosofijos istorijos katedros docentui Rolandui Pavilioniui. Aptariamas struktūrinės semantikos požiūrio specifiškumas, kalbos samprata, diskurso rišlumo, diskursų organizacinių principų, jų tipologijos, mitologijos tyrimų metodologinės problemos, perėjimo nuo semantikos į semiotiką, semiotikos paplitimo pasaulyje ir kiti klausimai.