Honor and shame are ideas that can be dealt with outside the ethics of virtues; they are generated morally, culturally, economically, indirectly and through religion. Even the knowledge of culturally ...incongruous, culturally specific or historical remnants of the forms of honor determines our current feeling of honor, which is why the notion of honor often involves different dimensions and perspectives. When we talk about honor in everyday life, we merge honor with other similar, although different concepts or consequences of honor. When attempting to define and describe honor, we use tropes, e.g. metaphors and metonymies. We try to hide our shame as much as possible, and we rarely call it by its real name. In special situations we use proverbs, moral or philosophical maxims, or other figures of speech in an attempt to achieve the strongest rhetorical impact or to indirectly influence someone’s opinion. In doing so, we rely on our feeling of honor; the very feeling that fails when people deviate from honor. Deviations from honor are the departures that we witness in the media descriptions of the famous and elsewhere in public life; all these are the forms of public honor and pathological ambition and violence towards the weak in the name of honor. Numerous relations between words appear in everyday life, referring to all instances of honor and shame. What is important is how the current social, cultural and historical moment influences the understanding of honor, especially in the light of human rights violation, limiting the rights of women, the separation of church and state, hate speech, violence and celebrating false honor. Referring to one’s honor is a matter of morality, symbolic capital, social relations and the principle of ineradicable equality among people, as determined by human rights documents.
Izabelė Skliutaitė (vėliau - Navarackienė; 1925-2021), Dainavos apygardos partizanų ryšininkė, suimta 1946 m. Alytuje. Karo tribunolo nuteista dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Kalinta ...Jajos (Kemerovo sr.), Karagandos sr. lageriuose ("Lugovoj", "Pesčianyj"). Kuriame lageryje kalinama apmezgė servetėlę nežinoma.
Adelė Starkienė (1919-1984) su trimis mažamečiais vaikais Onute (g. 1944 m.), Petru (g. 1940 m.) ir Donatu (g. 1947 m.) 1949 m. kovą ištremta į Krasnojarsko kraštą, po metų, gavusi leidimą, išvyko ...pas 1948 m. ištremtus tėvus ir seserį į Irkutsko sritį. Servetėlę išsiuvinėjo tremtyje, Atagajuje.
Izabelė Skliutaitė (vėliau - Navarackienė), Dainavos apygardos partizanų ryšininkė, suimta 1946 m. Alytuje. Karo tribunolo nuteista dešimčiai metų lagerio ir penkeriems tremties. Kalinta Jajos ...(Kemerovo sr.), Karagandos sr. lageriuose ("Lugovoj", "Pesčianyj"). Kuriame lageryje kalinama siuvinėjo šį rankdarbį tiksliai nežinoma.Siuvinėta audinį badant specialia adata, kilpeles perkerpant. Toks siuvinėjimas (pagal autorės pasakojimą) buvo paplitęs tarp kalinčių moterų. Rankdarbis su trikotažiniu pamušalu, prisiūtu rankomis.
Sofija Rauduvienė (g.1922 m.) 1949 m. iš Tauragės ištremta į Irkutsko sr. Už bandymą pabėgti suimta, nuteista dvidešimčiai metų, kalinta Siblage (Kemerovo sr.). 1953 m. iš lagerio paleista, iki 1957 ...m.laikyta tremtyje Kiseliovske (Kemerovo sr.).Siuvinėta bulgarišku kryželiu įvairiaspalviais siūlais, geometriniu raštu.
Siuvinėta bulgarišku kryželiu.Ornamentas geometrinis, sukomponuotas aplink centrinę rozetę.Adelė Starkienė (merg. Pajedaitė; 1919-1984) su trimis mažamečiais vaikais - Onute (g. 1944 m.), Petru (g. ...1940 m.) ir Donatu (g. 1947 m.), 1949 m. kovą ištremta į Krasnojarsko kraštą, po metų, gavusi leidimą, išvyko pas 1948 m. ištremtus tėvus ir seserį į Irkutsko sritį. Į Lietuvą grįžo 1958 m.
Šiaulių apskr., Meškuičių vlsč., Stupurų kaimo gyventojos Matildos Adomaitienės rogių piešinys, nupieštas pieštuku ant popieriaus lapo. Ant piešinio užrašyti rogių matmenys. Užrašas lapo viršuje: ...„Adomaitiene Stupurų km. Meškučių vl.". Lapas su piešiniu priklijuotas ant pagrindo lapo. Pagrindo lapas įrištas byloje.
Angelė Tamulytė (g. 1928 m.) suimta 1947 m., Ypatingojo pasitarimo nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Karlage (Karagandos sr.). Albumo viršelius išsiuvinėjo lageryje, 1949 m.Rankdarbiui ...panaudota kalinės suknelės ir siuntinio maišelio medžiaga. Siūlai siuvinėjimui ištraukyti iš skarelių, megztukų.Išliko tik albumo viršeliai, lapai pasimetė per kratas.
Ona Misiūnaitė (g. 1916 m.), Dainavos apygardos partizanų rėmėja, 1948 m. sausį suimta, Ypatingojo pasitarimo nuteista dešimčiai metų lagerio. Kalinta Vilniuje, vėliau Oršoje, Maskvoje, Mordovijoje. ...1955 m. grįžo į Lietuvą. Servetėlė plonos naminės drobės. Siūleliai siuvinėjimui ištraukyti iš įvairių lageryje turėtų audinių.
PDF