czasopisma medyczne polskie
Od 1998, nr 1 równol. nazwa inst. sprawczej: Polish Society of Hygiene.
Od t. 45, nr 1 (2010): podtyt.: public health.
Od t. 45, nr 1 (2010) red. nacz. Jerzy T. ...Marcinkowski.
Od t. 45, nr 1 (2010): Łódź : Oficyna Wydawnicza MA.
Od t. 45, nr 1 (2010): 29 cm.
Nie ukazywało się w latach 2005-2009.
Polish medical journals
Since 1998, no. 1 equilol. name inst. Polish Society of Hygiene.
From t. 45, no. 1 (2010): 29 cm.
It did not appear in 2005-2009.
Mokyklos Lietuvoje atsirado dar XV a., tačiau mokinių sveikatos apsaugos klausimai pradėti kelti tik XVII a. Pvz., Kėdainių mokyklos, atidarytos 1631m. liepos 29 d., įstatuose buvo paliesti kai kurie ...mokyklinės higienos klausimai, įvestas fizinis mokinių ugdymas, nuo 1651 m., atsižvelgiant į higienos reikalavimus, egzaminai vykdavo du kartus į metus: sausio ir rugsėjo mėn. Nežiūrint to, vis dėlto iki XIX a. mokinių sveikatos apsauga oficialiai niekas nesirūpino. Apie tai, kokia žema buvo mokyklų sanitarinė būklė, liudija išlikę Fomos Platerio (1499 – 1582) laiškai – prisiminimai, o XVIII a. – Edukacinės komisijos atliktų mokyklų patikrinimų protokolai (1773 – 1794). Didžiulį vaidmenį, gerinant mokyklų sanitarinę priežiūrą ir vaikų higieninį auklėjimą Lietuvoje, suvaidino J. P. Franko mokslinė ir praktinė veikla, ypač jo darbas „Apie mokinių sveikatos apsaugą ir mokymo įstaigų sanitarinę priežiūrą“. Nemažai tam, kad šie darbai būtų įdiegti praktikoje, turėjo paties J. P. Franko įsidarbinimas Vilniaus universitete. Jo iniciatyva Vilniaus universitete 1805 m. pradėtas skaityti higienos ir medicininės policijos (dabar – sveikatos apsaugos organizacija) kursas, kuriame nemenkas vaidmuo teko mokyklinei higienai. Taigi, mes turime pagrindą J. P. Franką laikyti mokyklinės higienos Lietuvoje pradininku. Oficialios vyriausybinės instrukcijos mokyklų sanitariniės-techninės priežiūros klausimais pasirodė tik 1871 m. (Vilniaus apygardoje), o „mokyklinės higienos“ terminas pirmą kartą pavartotas 1899 m. „Kauno gubernijos žiniose“. Pirmieji mokyklos gydytojai buvo paskirti Vilniuje ir Kaune 1879 – 1880 m. Tuo metu Lietuvoje veikė “Viešosios globos įstatymas“, pagal jį gubernijose buvo įkurtos tarybos (komisijos), į kurių sudėtį įėjo mokyklų direkcijos viršininkas ir medicinos inspektorius. Jie svarstė ir svarbesnius mokyklinės sanitarijos klausimus. 1887 m. išleistas caro įstatymas, lietęs ir Lietuvos – Kauno, Vilniaus ir Gardino – gubernijas, kur nurodyta, kad „Medicinos statuto“ pagrindu kiekvienoje apskrityje turi dirbti apskrities gydytojai, o didesniuose valsčiuose nors felčeriai. Nurodytiems asmenims kartu su kitais klausimais buvo pavesta ir sanitarinė mokyklų priežiūra. Bet praktiškai jie labai retai užsiimdavo mokykline higiena ir sanitarija. Tokia tvarka išsilaikė iki Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos. 1919 m. Lietuvoje įkurta Tarybų valdžia iškart pradėjo spręsti sveikatos apsaugos klausimus. 1919 m. kovo 1 d. buvo įkurtas Sveikatos apsaugos komisariatas, o jo sudėtyje – mokyklinės sanitarijos skyrius. Taip buvo pradėta valstybės lygiu rūpintis vaikų sveikata. Bet šie dideli uždaviniai nebuvo įvykdyti, nes baltalenkių armija užėmė Vilnių, ir Lietuvos buržuazija, padedama interventų, likvidavo tarybų valdžią Lietuvoje. Buržuazinės Lietuvos, o Vilniuje – buržuazinės Lenkijos vyriausybės sveikatos apsaugai „vadovavo“ pagal caro įstatymus ir mokinių sveikatos apsaugai skyrė labai mažai dėmesio. 1940 m., atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, vėl buvo organizuota tarybinė mokinių sveikatos apsaugos sistema. Bet neilgam: 1941 m. ją sugriovė vokiškieji fašistiniai okupantai. Tik 1944 m., išvijus okupantus, vėl buvo atkurta mokyklų ir mokinių medicininės – sanitarinės priežiūros organizacija, kuri per 15 metų pilnai save pateisino. Lietuvos mokyklinės sanitarijos ir higienos raidos istorinė apžvalga akivaizdžiai rodo, kad mokinių sveikatos priežiūra ir sanitarinė mokyklų priežiūra pirmiausia priklauso nuo politinės santvarkos: feodalizmo ir kapitalizmo sąlygomis ši veikla vos gyvavo ir vystėsi tik atskirų progresyvių mokslininkų, kurių balso negirdėjo valdžia, iniciatyva. Tik Tarybų valdžia turi galimybę sukurti vieningą mokinių sveikatos apsaugos sistemą ir organizaciją, pagrįstą medicinos ir pedagogikos mokslo laimėjimais.
Ortodontinis gydymas visame pasaulyje tampa vis populiaresnis dėl augančio pacientų sąmoningumo apie burnos sveikatą, estetinės išvaizdos svarbą ir dėl platesnio ortodontinio gydymo būdų pasirinkimo. ...Tačiau vis daugiau epidemiologinių tyrimų įrodo, kad periodonto ligos yra vienas iš ortodontinio gydymo šalutinių poveikių. Ortodontiniai aparatai yra svetimkūniai burnoje, kurie būna pritvirtinti prie dantų ilgą laiką. Juos nešiojant burnoje gausiau kaupiasi ir užsilaiko bakterinis apnašas, todėl padidėja burnos higienos poreikis (Cozzani, ir kt., 2016). Daugelis pacientų stokoja žinių apie burnos higieną ir netinkamai pasirenka burnos priežiūros priemones bei vengia atlikti profesionaliąją burnos higieną. Nesilaikant tinkamos burnos higienos ypač padidėja rizika išsivystyti gingivitui ir periodontitui (Pandey ir kt. 2016). Periodonto ligos dažnai suaugusį žmogų lydi visą gyvenimą ir yra neatsiejamos nuo jo gyvenimo būdo bei bendros organizmo sveikatos. Kadangi tarp suaugusių Lietuvos gyventojų periodonto ligų paplitimas siekia net 95,7 proc. (Globienė, 2001), o profilaktika ir gydymas – viena iš sudėtingiausių problemų šiuolaikinėje odontologijoje, todėl rizikos įvertinimas tampa vis aktualesnis. Norint patenkinti ortodontinių pacientų estetinius ir geros savijautos poreikius, visai neseniai pradėtas taikyti inovatyvus dantų tiesinimo būdas naudojant skaidrias tiesinamąsias kapas. Atitinkamai toks gydymo metodas paskatino ortodontinio gydymo tarp suaugusiųjų populiarumą. Tačiau skaidrių tiesinamųjų kapų poveikis periodonto būklei dar nėra pakankamai plačiai ištirtas, nes šis ortodontinis gydymo metodas yra palyginus naujas. Epidemiologiniai tyrimai būtini tiriant periodonto ligas lemiančius veiksnius bei planuojant efektyvias burnos priežiūros paslaugas. Šiame kontekste atliktas 3 mėnesių klinikinis tyrimas, kurio tikslas - palyginti tiesinamųjų kapų ir fiksuotų ortodontinių aparatų poveikį pacientų burnos higienai ir periodonto būklei.
Celem artykułu jest przybliżenie założeń w zakresie wychowania fizycznego, edukacji i opieki zdrowotnej realizowanych w Gimnazjum Wołyńskim w Krzemieńcu. Szkoła, założona z inicjatywy Tadeusza ...Czackiego, funkcjonowała w latach 1805–1833. Była modelową placówką, w której kształcenie młodzieży odbywało się według najnowszych wzorów oświatowych epoki. W części dotyczącej zagadnień związanych z wychowaniem fizycznym oraz zdrowotnym swoje odzwierciedlenie w programie znalazły również propozycje Komisji Edukacji Narodowej. W Gimnazjum Wołyńskim szczególnie nobilitowane zostało wychowanie fizyczne, którego wartość została zrównana z innymi przedmiotami. Uczniowie obowiązkowo brali udział w zajęciach ruchowych, których stałymi elementami były: biegi, fechtunek na kije oraz pływanie. Ponadto organizowano zajęcia dodatkowe z jazdy konnej, szermierki oraz tańca. W szkolnym programie nauczania znalazło się miejsce dla kursu higieny, a uczniów objęto szeroko zakrojoną opieką medyczną. Byli edukowani na temat zdrowia i higieny osobistej, mieli również zapewnioną opiekę lekarską w szkole i w domu. Konsekwentnie realizowany program sprawił, że krzemieniecka szkoła była placówką wyróżniającą się w ogólnym systemie szkolnictwa, w której kształcenie umysłowe zsynchronizowano z kształceniem sprawności fizycznej oraz budową postaw prosomatycznych.
PDF
