Kūrybos kredo Truikys, Liudas
Problemos,
09/2014, Volume:
30
Journal Article
Open access
Pateikiamos dailininko scenografo Liudo Truikio mintys apie scenografo kūrybinę veiklą, muzikos garsų ir plastinių formų santykį, dramos teatro ir operos teatro dekoracijų specifiką, muzikinės ...formos, sąskambių, ritmo, muzikos ir vaizduojamojo meno sintezės ir kitus klausimus.
Perspausdinamas menotyrininko Tomo Sakalausko pokalbis su dailininku scenografu Liudu Truikiu. Interviu pirmą kartą išspausdintas 1976 m. žurnale „Švyturys“. Aptariama muzikos ir dekoracijų sintezės ...problema operos spektakliuose, plastinių formų ir garsų sąryšis, eskizų ir dekoracijų ryšys, operos „Aida“ dekoracijų bruožai ir kita.
Vėlyvuosiuose L. Truikio darbuose atsiranda kompozicijų, darančių gigantiškos ar net neaprėpiamos visumos fragmento įspūdį. Pasikartojančios ritminės grupės čia dažnai pateikia judėjimo, slinkties, ...bekraščio horizonto aliuziją. Nutuokiamas fragmentiškai rodomų skulptūrų aukštis stulbina žiūrovą, galingi graviruotų spindulių pluoštai tampa jungtimi su beribe erdve. Siekdamas vizualinio simfonizmo ir tęsdamas esmingiausių partitūros fragmentų išraiškos tendencijas, dailininkas savitai naudoja variacinį arba monoteminį principą. Tai sukuria ne tik dekoratyvų išorės vieningumą, bet ir formuoja įtaigų giluminių prasmių monolitą.
Rad se bavi scenografskim čitanjima kazališnih uprizorenja romana
Nedjeljka Fabrija na primjerima predstava
Vježbanje života
u režiji
Georgija Para i izvedbi Hrvatskoga narodnog kazališta Ivan pl. ...Zajc u Rijeci,
Berenikina
kosa
u režiji istoga redatelja i izvedbi Hrvatskoga narodnog kazališta u
Zagrebu, te
Smrt Vronskoga
u režiji Ivice Boban i izvedbi Hrvatskoga
narodnog kazališta Ivan pl. Zajc u Rijeci. Scenografije spomenutih predstava
oblikovali su istaknuti hrvatski scenografi Zlatko Kauzlarić Atač (
Vježbanje
života
, 1990.,
Berenikina kosa
, 1995.) i Dalibor Laginja (
Smrt
Vronskog
, 1995.), bitno pridonijevši kazališnoj transpoziciji romana na
scenu.
The paper focuses on the scenography in stage adaptations of Nedjeljko
Fabrio’s novels, i.e. on the scenography of Zlatko Kauzlarić Atač in
Vježbanje života
(
Practicing Life
) directed by Georgij Paro in the Croatian National
Theatre Ivan pl. Zajc in Rijeka (1990), and in
Berenikina kosa
(
The
Berenice's Hair
) also directed by Georgij Paro in the Croatian National
Theatre in Zagreb (1995), and the scenography of Dalibor Laginja in
Smrt Vronskog
(
The Death of Vronsky
) directed by Ivica Boban in the Croatian
National Theatre Ivan pl. Zajc in Rijeka (1995). The scenography of each
mentioned stage adaptation is meticulously analysed and studied in terms of its
general ideas and practical outputs, its functions in the theatre production,
its relation towards the individual production elements, its place in the
designer’s opus, and its critical reception. The study reveals that the
analysed designs contributed significantly to the stage adaptations of Fabrio’s
novels by articulating Fabrio’s ideas and concepts, material and metaphorical
transposition of production’s ideas, utilising, organising and modelling stage
space, dramaturgical functionality, as well as visual expressiveness and effectiveness
of the production.
168 sati tišine Duda, Katerina
Mjera,
12/2020, Volume:
2, Issue:
3
Web Resource
Open access
Prilog je derivacija umjetničkog rada "Hvala, a sad više ništa". Čine ga fragmenti teksta, fotografije, citati iz razgovora sa stanovnicima i drugi vizualni materijala na temu turizma i grada ...Dubrovnika. Otvara se pitanje života u gradu koji je potpuno podređen turističkim izmjenama, pitanja zagađenja bukom, kao i njegove reprezentacije.
U radu se obrađuju operne scenografije Zlatka Kauzlarića Atača realizirane u nacionalnim opernim kazališnim kućama, ali i u inozemstvu, napose u suradnji s redateljima Petrom Selemom i Ivicom ...Krajačem. Utvrđuju se odlike opernih scenografskih rješenja Zlatka Kauzlarića Atača u kontekstu njegova scenografskoga opusa kao i u okviru operne scenografije općenito.
U radu se analiziraju različiti vidovi kazališnih sučeljavanja Ljube Babića, kako na razini njegova zagovora i provedbe estetske reforme hrvatske scenografije prve polovice 20. stoljeća, posebice u ...suradnji s redateljem Brankom Gavellom i piscem Miroslavom Krležom, tako i na razini njegovih polemičkih istupa ili napisa u cilju reforme kazališne prakse i ustroja kazališnoga života.
PDF
