The monograph introduces the concept of work, which is inherent in human being as is play. This concept of work can be understood simultaneously as a powerful means of socialisation and as a ...disciplining instrument. The author problematizes the dichotomy between play and work as a construct that emerged in the specific historical and geographical context of early industrialization. She introduces the educational value attributed to work and presents how this understanding of work has historically changed through different political and socio-economic circumstances. Drawing on ethnographic studies and theorising from the fields of psychology, sociology, cultural anthropology, and social anthropology, the author analyses why and how preschool children participate in everyday work at home and in kindergarten. The author draws connections between children's participation in work and children's sociality and intersubjectivity as core human capacities as social beings. Preschool children are included as research participants along with adults, and by presenting their perspectives, this volume demonstrates the complexity of social life from an early age.
Straipsnyje ginamas teiginys, kad aklumo pasekmės priklauso nuo asmeninių individo savybių ir socialinių sąlygų. Nagrinėjamos aklųjų reabilitacijos socialinės problemos, pabrėžiama istoriškumo ...principo reikšmė sprendžiant šias problemas. Apžvelgiama aklųjų padėtis visuomenėje įvairiais istoriniais laikotarpiais. Teigiama, kad savo raidoje visuomenė vis palankiau žiūrėti į akluosius, vis labiau juos reabilituoja, pripažįsta jų socialinį pilnavertiškumą. IX–XII a. pradėjo atsirasti aklųjų organizacijos – elgetų brolijos su tipiška elgetų psichologija ir siekiančios reguliuoti bei paskirstyti elgetavimo zonas ir laiką tarp savo narių. XIX–XX a. pradžios aklųjų organizacijos skatino akluosius mokytis, stiprino jų profesinį rengimą ir įdarbinimą, sprendė jų asmenines problemas. Socialistinėje visuomenėje atsiranda objektyvios prielaidos, būtinos aklųjų socialiniam pilnavertiškumui praktiškai įgyvendinti: sąmoningai ugdomas aklųjų visuomeninis aktyvumas, jų idėjinis sąmoningumas ir savaveiksmiškumas. Materialinis aklųjų aprūpinimas, jų socialinių poreikių tenkinimas iš privačių filantropų ir labdaros organizacijų perėjo valstybės žinion.
Antroje straipsnio dalyje nagrinėjama asmenybės depersonifikacijos samprata E. Frommo veikaluose, kuria remdamasis jis nuosekliai kritikuoja šiuolaikinę buržuazinę visuomenę. E. Frommas nagrinėja ...socializacijos procesą, individo ir visuomenės santykį. Lemiamu socializacijos momentu jis laiko teisingo asmenybės santykio su autoritetu susiformavimą. Santykio su autoritetu tipas nulemia individo idealų, jo sąžinės pobūdį. Pagal tai E. Frommas skiria autoritarinę ir humanistinę sąžinę. Svarbiausias autoritarinės sąžinės reikalavimas – nekritiškas, pagrįstas prievarta ir baime atsidavimas išoriniam autoritetui. Humanistinė sąžinė orientuoja individą realizuoti savo įgimtas galias bei interesus, ji yra harmoningo „žmogaus sau“ būtinas, organizuojantis centras. Aptariamas sąmonės ir pasąmonės santykis. Sąmonė reprezentuoja socialinį žmogų, t. y. atsitiktinių apribojimų visumą, kuri kyla iš praeinančios istorinės situacijos, o pasąmonė atstovauja universaliajam žmogiškumui, pačiai žmogaus prigimčiai. E. Frommas plėtojo antiintelektualinės įžvalgos į save ir aplinkinius daiktus idėją. Ja pasiekiama aukščiausia pažinimo forma – intuicija, kuria įveikiamas subjekto-objekto, sąmonės ir pasąmonės suskilimas.
Straipsnyje analizuojami darbuotojų socializacijos organizacijoje reiškinys, sąsajos su darbiniu ir pilietišku elgesiu bei tapatumu organizacijai ir tapatumo vaidmuo socializacijos ir elgesio darbe ...ryšiams. Šios srities tyrimų nėra daug, o kaip teigia Cooper-Thomas ir Anderson (2006), darbinis ir pilietiškas elgesys bei socialinis sutelktumas yra socializacijos indikatoriai, padedantys įvertinti socializacijos veiksmingumą ir rengti pagrįstas socializacijos priemonių sistemas. Tyrime dalyvavo 129 nevadovaujamas pareigas einantys privačių organizacijų darbuotojai (54,3 % dirba iki vienerių metų, 45,7 % – ilgiau nei metus). Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Rezultatai: darbinį elgesį prognozuoja veiklos dimensija, pilietišką – profesinės kalbos išmokimas, politikos bei organizacijos tikslų ir vertybių perėmimas, tapatumą organizacijai – tikslų ir vertybių bei ateities ir karjeros perspektyvų rodikliai. Kai tapatumas organizacijai aukštas, ilgiau nei metus dirbančių darbuotojų darbinį elgesį stiprina tikslų ir vertybių, politikos bei ateities perpektyvų, o pilietišką elgesį – veiklos rodiklis.
Kaimynystės ryšiai Solovjovas, Nikolajus
Problemos,
01/2015, Volume:
15
Journal Article
Open access
Straipsnyje apžvelgiami miesto sociologijos literatūroje aptinkami teiginiai, kad tarp miesto gyventojų pastebimas kaimynystės ryšių nykimas yra neišvengiamas procesas. Autorius kritikuoja šį požiūrį ...ir reiškia priešingą nuomonę teigdamas, kad žmogus nusistatęs ne prieš kaimynystės ryšius apskritai, bet prieš tokius ryšius, kurie jam yra primesti, nemalonūs. Gyvenamosios aplinkos organizacija turi būti tokia, kad garantuotų žmogui galimybę laisvai pasirinkti kontaktus ir juos palaikyti. Butas, gyvenamasis kompleksas turi būti toks, kad ne tik tenkintų būtiniausius žmogaus poreikius, individualizuotų buitį, bet ir skatintų visuomeninius (taip pat ir kaimynystės) ryšius. Pats teritorinio artumo faktas savaime dar nestimuliuoja žmonių bendravimo. Šiuolaikiniai kaimynystės santykiai gali kilti tik kokybiškai nauju pagrindu, tik esant savanoriško pasirinkimo galimybei. Svarbiausia sąlyga skatinant bendravimą, palankų požiūrį į kaimynus ir aplinką yra dvasinio ryšio su aplinka ugdymas, identifikacijos su ja puoselėjimas.
PDF
