Straipsnyje apžvelgiamos mokslo ir metafizikos santykio sampratos. Teigiama, kad visiškai neigiamą požiūrį į metafiziką išreiškia loginio empirizmo šalininkų suformuluotas empiristinis prasmės ...kriterijus – siūlymas prasmingais laikyti tik tuos teiginius, kuriuos įmanoma verifikuoti, t. y. nustatyti jų teisingumo reikšmę, tarus, kad ją gali turėti tik patyrimą išreiškiantys teiginiai. Mažiau griežtai metafiziką vertino K. R. Popperis, prasmės problemą pažinime pakeičiantis demarkacijos problema – kriterijaus, kuris leistų atskirti empirinius mokslus nuo matematikos, logikos ir metafizinių sistemų, suradimo problema. Autorius teigia, kad mokslo ir metafizikos sąveiką geriau už loginį empirizmą išreikštų atomistinė filosofijos ir teologijos santykio analogija. Sprendžiant mokslo ir metafizikos sąveikos problemą, būtina tiksliau apibrėžti metafizikos sąvoką: vaisingas būtų Ch. Wolffo pasiūlymas skirti bendrąją metafiziką (ontologiją) ir specialiąją metafiziką, kuri susideda iš kosmologijos, teodicėjos ir metafizinės psichologijos. Mokslo ir metafizikos sąveikos analizė turi būti siejama ir su teologinių idėjų įtaka mokslų metodams, tyrimo sritims ir problemoms apibrėžti.
Straipsnyje nagrinėjama mokslo žinių informatyvumo samprata K. R. Popperio filosofijoje. Informatyvumo analizė leidžia nustatyti daugelį mokslo žinių funkcionavimo loginių sąlygų, atskleisti mokslo ...teorijų turinio raidos dėsningumus. Analizuojama K. R. Popperio falsifikacijos procedūra. Pateikiamas redukcijos paradoksas: bendros empirinės hipotezės ir jos atskiro atvejo falsifikabilumo laipsniai yra nepalyginami. Nagrinėjamas hipotezės empirinio ir loginio turinio santykis. Falsifikabilumo laipsnį, kaip hipotezės empirinio turinio matą, K. R. Popperis sieja su logine tikimybe. Straipsnyje ši falsifikabilumo samprata vadinama aprioriniu falsifikabilumu, o su ja susijusi informatyvumo samprata – aprioriniu informatyvumu. Artumas tiesai laikomas poperiškuoju aposteriorinio informatyvumo kriterijumi. Jis susijęs su hipotezės empiriškai patvirtintu turiniu. Teigiama, kad artumo tiesai kriterijus yra logiškai ydingas: juo remiantis palyginti galima tik tokias teorijas, kurių bent viena yra tikrai teisinga. Ydinga yra ir kiekybinė artumo tiesai versija: nėra aišku, kaip apskaičiuoti tikimybes, o nežinodami jų reikšmių, negalime apskaičiuoti jų artumo tiesai mato.
Straipsnyje analizuojama I. Lakatoso mokslo pažangos koncepcija. Teigiama, kad jis vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į vertybinį normatyvumo aspektą. Pasak I. Lakatoso, mokslo pažangos rodiklis yra ...mokslo turiningumo didėjimas. Vertinamasis vienetas yra ištisa teorijų grupė – vadinamoji mokslo tyrimų programa. Jos pagrindą nuo kritinių persvarstymų apsaugo negatyvi euristika – taisyklės, nurodančios, kokių metodų, būdų ar hipotezių tyrinėtojas turi vengti. Pozityvi euristika lemia tolesnę programos plėtotę. Hipotezės, taip pat ir mokslo tyrimų programos informatyvumas yra svarbiausias jų priimtinumo kriterijus. Skiriami priimtinumo laipsniai: pirmasis yra progresyvus teorinis programos poslinkis; antrasis – progresyvus empirinis problemos poslinkis; trečiasis – indukcijos principas: prielaida, kad hipotezė, kurios patvirtintas empirinis turinys didesnis nei konkurentės, labiau priartėja prie tikrojo pasaulėvaizdžio. Mokslo raida yra ilga metodologinių programų konkurencija. Tyrimų programa yra progresyvi, kai jos teorinis augimas viršija empirinį, kai ji sėkmingai gali numatyti naujus faktus. I. Lakatoso tyrimo programų metodologija siekia apginti normatyvinės mokslo filosofijos pozicijas.
Recenzuojama suomių logiko ir epistemologo J. Hintikkos knyga „Ludwigas Wittgensteinas: pusinės ir pusantrinės tiesos“. Knygą sudaro 16 straipsnių, parašytų per 20 metų. Juose atspindėtos labai ...įvairios L. Wittgensteino kūrybos ir veiklos pusės: jo santykiai su Vienos ratelio nariais, asmenybės bruožai. Nagrinėjama Wittgensteino vaizdų teorija: išskyręs įvairias jos komponentes, J. Hintikka jų pagalba pagrindžia diskusijas keliančią „Traktato“ struktūrą, nurodydamas jos teiginių reikšmingumą. Daud dėmesio skiriama Wittgensteino filosofinės pozicijos lūžiui, aptariamas jo filosofijos ir fenomenologijos santykis. Teigiama, kad „ Traktate“ aprašomi paprasti objektai yra betarpiško patyrimo, t. y. fenomenologiniai objektai, todėl „Traktatą“ galima laikyti fenomenologinėmis pratybomis. Parodomas Wittgensteino kritinis požiūris į fenomenologijos kalbą: pasaulis yra fenomenalistinis, o mūsų kalba – fizikalistinė.
Nuo Aristotelio laikų metafizika buvo laikoma mokslu, tačiau Šviečiamajame amžiuje moksline metafizikos verte buvo suabejota. Šiuolaikinėje mokslo filosofijoje metafizika arba laikoma beprasme, arba ...nepriklausančia mokslui. Griežčiausius mokslo apibrėžimus pateikė R. Carnapas ir K. R. Popperis. Pasak R. Carnapo, moksliniai teiginiai turi būti prasmingi, juos turi būti galima patikrinti, o moksliniai terminai privalo turėti reikšmes. Svarbiu mokslinės teorijos bruožu laikysime prasmės ir reikšmingumo reikalavi mą. K. R. Popperis mano, jog teorija yra mokslinė tik tada, kai ji turi tokią loginę struktūrą, kad, teorijos teiginiams nepasitvirtinus, jos turėtume atsisakyti. Tomistinė metafizika atitinka prasmės ir reikšmingumo reikalavimus. Šv. Tomas Akvinietis žodžio reikšmę apibūdina trimis būdais. Pirma, žodžio reikšmė yra tai, ką protas siekia išreikšti žodžiais, o apibrėžiamų dalykų reikšmė yra nusakoma apibrėžimu. Antra, kartais žodžio reikšmė yra nurodymas į objektą. Trečia, žodžio reikšmė yra žodžio vartojimas kalboje. Pasak Tomo Akviniečio, pastarasis reikšmės nustatymo būdas yra svarbiausias metafizikoje, nes daugelis jos sąvokų neturi giminės, todėl negali būti apibrėžtos. Straipsnyje siekiama parodyti, kad tomistinė metafizika atitinka visus mokslinei teorijai keliamus reikalavimus, nes joje yra išsami prasmės teorija ir jos teiginiams taikomi tiesos kriterijai.
This article deals with the problems of understanding and translating the term Bedeutung as introduced by Gottlob Frege, which arose in the analytic tradition of philosophy of English-speaking world, ...and with their solutions in the context of Lithuanian philosophical terminology. Two different approaches in the translation of the term should be distinguished: literal, which pays the biggest importance to the lexical properties of the word within the context of the natural source language, and interpretive. Both approaches emerge at the crossroad of contemporary problems in philosophy of language, mind and science, and choice of one over another demonstrates rather methodological attitude than possible defects in one’s translation technique. Thus the development of Lithuanian analytic philosophy is hardly imaginable without the corresponding equivalents in Lithuanian language at hand. Literal translation of Bedeutung as reikšmė satisfies the needs for being used in both such contexts, where literal English translations, such as meaning or significance of word Bedeutung are used, and where the traditional diachronic standpoint of historiography of philosophy is held. Admitting that the vast majority of texts in contemporary analytic philosophy are written in English we suggest adding a new notion to the Lithuanian philosophical terminology, namely nurodymas, as a way to avoid conceptual difficulties and problematic usage of word referencija.
The paper deals with Wittgenstein’s interpretation of ethics which was given in his Tractatus Logico-Philosophicus and in his Lecture on Ethics. He asserts that there are no propositions which we ...would call ethical propositions and that statements of facts can express nothing ethical. It is clear for him that ethics cannot be expressed. Wittgenstein was a pioneer in the field of analytic philosophy and he considered ethical questions in the manner of thought typical for its protagonists. He analyses the working of ethical conceptions in spoken language and draws the conclusions on this basis. On the other hand, in the classical tradition the peculiarity of ethical concepts had been founded on the relations of subject’s mind and volition. Wittgenstein linked ethics with the willing subject too. What is good and evil is essentially the I, not the world, says he. We think Wittgenstein’s opinion is closest to Duns Scotus’ understanding of the relation of mind and will. On the other hand, Wittgenstein argues the conclusion that ethics is inexpressible without appealing on mind and will relation.
The question what is science arises in the normative philosophy of science. Both Carnap and Popper proposed their own definitions of science. For this purpose they used the logical analysis of ...language in which the content of science was expressed. These definitions are universal and stable over time. On the basis of these definitions investigator can discern scientific theories from non-scientific ones and determine when the science started up. the issue was treated quite differently in historical school of philosophy of science where the historians of science attempted to display even those images, world-views and prac tices of scientific investigation which dominated in their own time and are now discarded. the new sort of questions arises to the followers of the historical school of philosophy of science: how was the concept of science used in their investigations but not what is this thing called science. However, Kuhn still attempts to answer the old question in his Structure of Scientific Revolutions. In our opinion the failure of his theory was determined by this fault.
Keywords: falsification, physics, logical analysis, art, science, experience, verification.
Theory of names is a prominent part of analytic philosophy of language. Contemporary analysis of names is typically taken to be emerging from the works of F. Brentano, A. Meinong and especially G. ...Frege. However, the contemporary theory of names originates from J. S. Mill. System of Logic, his opus magnum, had an enormous influence on later development of logic, the philosophy of language and the emergence of logical positivism. The philosophy of language and the theory of names in the scholastic tradition were treated highly, partially to their significance to theology. However, achievements of the scholastic philosophy of language are hardly noticeable in the contemporary analytic philosophy of language. This article seeks to investigate the causes of such situation. These may involve disregard towards scholastic philosophy in general characteristic of the philosophy of Enlightment. It is claimed that some other significant influence may had been the analysis of logic and epistemology provided in the System of Logic.
PDF
