Istraživano područje dio je uskoga jezerskog područja Velenjskog i Škalskog jezera (sjeveroistočno subalpsko područje Slovenije) raznovrsnih potencijala koji omogućuju održiv razvoj.
Primarni je ...istraživački cilj bio načiniti digitalne kartografske materijale; prikazan je trenutačni način korištenja zemljišta (ažurirano u listopadu 2014. i veljači 2015.) te su s pomoću GIS-a oblikovane kategorije zemljišnoga pokrova i načina korištenja zemljišta. Zatim je provedena integrirana procjena vizualne i estetske kakvoće pejzaža, a nakon toga i anketno istraživanje.
Određen je raspon opcija za upotpunjavanje i poboljšanje postojećih prijedloga uporabe obale jezera, priobalnoga jezerskog pojasa te vodenih površina Škalskog i Velenjskog jezera. Neke su zamisli bile usklađene s održivim načinom korištenja – primjenom prirodnih koncepata, a neki su prijedlozi bili rezultat imaginativnoga trainstorminga. Naposljetku smo predložili scenarije prostornoga razvoja područja osmišljene prema modelima.
Ludowe śpiewy religijne już co najmniej od kilku dziesięcioleci stanowią przedmiot naukowych analiz. Problematyka cech morfologicznych repertuaru religijnego funkcjonującego w żywej tradycji obejmuje ...kilka podstawowych współczynników, takich jak: struktura tekstu poetyckiego (wersyfikacja, strofika), właściwości stylistyczno-formalne, metrorytmika muzyczna, melodyka oraz uwarunkowania tonalne (por. B. Bartkowski, Niektóre cechy muzycznej metrorytmiki polskich pieśni religijnych żyjących w tradycji ustnej, „Summarium. Sprawozdania Towarzystwa Naukowego KUL” 1978, nr 3 (23), s. 250). Niniejszy artykuł ma na celu przedstawienie i analizę zjawisk tonalnych zachodzących w repertuarze ludowych śpiewów religijnych wykonywanych w różnych momentach obrzędu pogrzebowego na Rzeszowszczyźnie (Rzeszowszczyzna – region południowo-wschodniej Polski zamieszkiwany przez grupy etnograficzne Rzeszowiaków i Lasowiaków, „obejmujący administracyjnie w przybliżeniu obszar dziesięciu obecnych powiatów (tarnobrzeskiego, stalowowolskiego, niżańskiego, kolbuszowskiego, leżajskiego, mieleckiego, ropczycko-sędziszowskiego, rzeszowskiego, przeworskiego i łańcuckiego)” – zob. Kolędowanie na Rzeszowszczyźnie, red. K. Smyk, J. Dragan, Kolbuszowa – Kraków 2019, s. 8, oraz mapy zasięgów, s. 382–383.) – zwłaszcza podczas domowej modlitwy za zmarłego, procesji do kościoła, procesji na cmentarz oraz przy inhumacji zwłok na cmentarzu. Skale muzyczne, na których opierają się melodie poszczególnych śpiewów, mają szczególne znaczenie dla ich muzycznego kształtu. Tonalność, będąca rodzajem systemu dźwiękowego, wpływa bowiem na ustrukturowanie interwałów, wzajemne relacje poszczególnych dźwięków i melodykę, a także, pośrednio, na regionalne uwarunkowania wykonawcze śpiewów (Por. B. Bartkowski, Niektóre cechy…, s. 250). Kryterium prezentacji omawianego materiału będzie zakres skali, a poszczególne zjawiska tonalne zostaną przedstawione na wybranych, reprezentatywnych przykładach.
The Suicidal Ideation Attributes Scale (SIDAS) and the Suicidal Behaviors Questionnaire-Revised (SBQ-R) are widely used psychological instruments for assessing people‘s suicidal ideation and suicidal ...behavior. The aim of this study was to examine the psychometric characteristics of the Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R. We analysed data collected from four samples: a Lithuanian general population quota sample based on age, gender and place of residence (N = 697, 52.9% women, aged 18–79 years); a sample of students (N = 2013, 72 % women, aged 18–29 years); a clinical sample of suicidal patients (N = 35, 77.1% women, aged 18–59 years); and a test-retest sample of students who completed the instruments twice within a two-week period (N = 54, 70.4% women, aged 18–47 years). The participants answered questions on gender, and age and completed the SIDAS and SBQ-R. The data analysis revealed that the Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R have good internal consistency, temporal stability, construct, convergent, and criterion validity. The Lithuanian versions of the SIDAS and SBQ-R can be used to measure suicidality in research settings, as well as in clinical work as auxiliary tools.
Savižudiškų minčių intensyvumo skalė (SIDAS) ir Savižudiško elgesio klausimynas – patikslintas (SBQ-R) yra plačiai taikomi psichologiniai įrankiai žmonių savižudiškoms mintims ir savižudiškam elgesiui įvertinti. Šio tyrimo tikslas – įvertinti SIDAS ir SBQ-R lietuviškų versijų psichometrinius rodiklius. Tyrime analizavome keturių imčių: bendrosios populiacijos kvotinės imties, atitinkančios Lietuvos gyventojų sandarą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą (N = 697, 52,9 proc. moterų, amžius 18–79 metai); studentų imties (N = 2013, 72 proc. moterų, amžius 18–29 metai); klinikinės suicidiškų pacientų imties (N = 35, 77,1 proc. moterų, amžius 18–59 metai); studentų, kurie skalę ir klausimyną užpildė du kartus per dvi savaites, pakartotinio matavimo imties (N = 54, 70,4 proc. moterų, amžius 18–47 metai) – duomenis. Tyrimo dalyviai (-ės) užpildė anonimines anketas, kuriose buvo pateikti SIDAS ir SBQ-R. Duomenų analizė atskleidė, kad SIDAS ir SBQ-R lietuviškos versijos pasižymi geru vidiniu suderintumu, stabilumu laike, konstrukto, konvergentiniu ir kriteriniu validumais. SIDAS ir SBQ-R lietuviškas versijas galima naudoti moksliniuose tyrimuose savižudiškumui išmatuoti, taip pat kaip pagalbines priemones klinikiniame darbe.
Wstęp. Ból jest jednym z najczęstszych odczuć towarzyszących w życiu każdego człowieka. Właściwie prowadzona terapia przeciwbólowa jest podstawowym prawem pacjenta.
Cel. Celem pracy była ocena ...stopnia i rodzaju odczuwanego bólu wśród osób dorosłych leczonych operacyjnie.
Materiały i metody. W pracy zastosowano metodę sondażu diagnostycznego, dzięki któremu pozyskano materiał do badań. Badania przeprowadzono za pomocą kwestionariusza ankiety własnego autorstwa, skali VAS oraz skróconej wersji kwestionariusza McGill.
Wyniki. Wśród badanej populacji 100% odczuwało ból występujący po zabiegu operacyjnym. Z danych procentowych wynika, że pacjenci aktualnie odczuwali najczęściej ból umiarkowany - 45,0% i łagodny - 37,0%. Po 8,0% pacjentów określiło ból jako silny lub nie występujący. Ból bardzo silny występował u 2,0% badanych. Aktualne dolegliwości bólowe wynosiły od 0 do 9 pkt wynosząc średnio M=4,28 pkt przy SD=0,216 pkt, a ból najczęściej określany był w skali od 0 do 10 na poziomie 5, na co wskazało 21,0% ankietowanych.
Kobiety istotnie częściej też niż mężczyźni odczuwały ból w ciągu ostatniego tygodnia mierzonego skalą McGill (p=0,001). Płeć różnicowała również nasilenie aktualnych dolegliwości bólowych (p=0,012), które były istotnie wyższe u kobiet niż u mężczyzn. Płeć badanych różnicowała także występowanie i nasilenie bólu sensorycznego (p=0,010), afektywnego (p-0,004) i całościowego (p=0,005) w ciągu ostatniego tygodnia.
Wykazano także, że doba po zabiegu różnicuje istotnie nasilenie aktualnego bólu w skali McGill (p=0,030) i VAS (p=0,017). Ból ten w obu skalach częściej towarzyszył osobom w II, I i III dobie po zabiegu niż pacjentom w czwartym i dalszym dniu po zabiegu.
Straipsnyje pristatomas naujos skalės, tiriančios internalumą – eksternalumą, validumo ir patikimumo tyrimo rezultatai. Pateiktos standartinės normos studentams ir vyresnių klasių mokiniams. ...Remiantis tyrimo duomenimis, įvertintas 1181 tiriamojo internalumo – eksternalumo lygis: (1) ekstremaliai eksternalas; (2) labai eksternalas; (3) eksternalas; (4) internalas – eksternalas; (5) internalas; (6) labai internalas; (7) ekstremaliai internalas. Buvo atliktas pakartotinas testavimas po mėnesio (n = 100), taip buvo įrodytas skalės patikimumas (r = 0,75; p < 0,001). Validumas buvo tikrinamas, ieškant koreliacijų su kitais eksternalumą – internalumą matuojančiais instrumentais (. Rotter scale, IPC, Subjective Control Level Test, Erewin Shapiro Scale), o taip pat analizuojant skalės struktūrą. Buvo nustatyta, kad skalė validžiai matuoja bendrą internalumą – eksternalumą, tačiau tarpasmeninių santykių atribucijos skalė nepakankamai validi.
Meningiomas are the most frequent benign intracranial tumors and they are becoming more frequent because of the aging population and advances in diagnostics and neurosurgical treatment. Therefore, ...there will be an increase of this disease in the coming years.
We performed a retrospective analysis of patients older than 70 years who underwent surgery for intracranial meningiomas, and we established risk factors related to outcome, morbidity, and mortality. We compared 3 previously described scores (Geriatric Scoring System GSS, Clinico-Radiological Grading System CRGS, and Sex, Karnofsky, ASA, Location and Edema SKALE score).
We identified 110 patients older than 70 years. In the univariate analysis, postoperative Karnofsky Performance Status (KPS) was related to the presence of edema (P = 0.036), tumor size (P = 0.043), previous neurologic impairment (P = 0.012), and preoperative American Society of Anesthesiologists (ASA) physical status classification (P = 0.029). In the multivariable logistic regression model, ASA classification (odds ratio, 0.324; P = 0.04) and preoperative KPS (odds ratio, 1.042; P = 0.05) were also statistically significant. In all cases, better survival curves in the Kaplan-Meier survival test appear in patients with lower scores (CRGS, P = 0.015; GSS, P = 0.014; SKALE, P < 0.001). Also, morbidity measured as postoperative KPS correlated with these scores (CRGS, P < 0.001; SKALE, P < 0.001; GSS, P < 0.001). However, only SKALE correlated with perioperative morbidity, mortality, and 1-year mortality.
Meningioma resection in patients older than 70 years is safe, with an acceptable rate of mortality and morbidity. Patients who should undergo surgery must be selected in relation to their comorbidities, such as ASA classification or preoperative KPS. However, SKALE could be a useful tool as an initial approach.
•Intracranial meningioma surgery in patients >70 years has low morbidity and mortality.•Comorbidities, ASA score, and KPS are the main features for choosing patients for surgery.•CRGS, GSS, and SKALE scores predict mortality in these patients.•SKALE is the best for predicting 30-day morbidity and mortality and 1-year mortality.
Įvadas. Opioidų vartojimo nutraukimo sindromas apibūdinamas kaip subjektyviai labai sunki, tačiau pagal objektyvius simptomus – nedideliu intensyvumu pasireiškianti būklė. Subjektyvi ir objektyvi ...opioidinės abstinencijos skalės leidžia pakankamai tiksliai įvertinti ženklus ir simptomus, pasireiškiančius nuo opioidinės abstinencijos kenčiantiems asmenims. Siekiant objektyviai kiekybiškai įvertinti abstinencijos išraišką opioidinės detoksikacijos metu, atliktas dvigubas atsitiktinių imčių perspektyvusis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, kuri iš dviejų greitosios opioidinės detoksikacijos metu taikomų naltreksono indukcijos metodikų – pradedant itin maža 50 µg doze ir palaipsniui ją didinant iki bendros 12,5 mg dozės ar skiriant įprastinę vienkartinę 12,5 mg pradinę dozę – sukelia didesnį stresinį atsaką ir turi didesnę įtaką ūminės antagonistais indukuotos opioidinės abstinencijos išraiškai, vertinamai pagal subjektyvios opioidinės abstinencijos skalės (SOWS) ir objektyvios opioidinės abstinencijos skalės (OOWS) rezultatus.
Tiriamieji ir tyrimų metodika. Tyrimo metu naudota stacionarinė greitosios opioidinės detoksikacijos metodika taikant sąmoningą sedaciją; procedūros eigoje skirtas opioidinis antagonistas naltreksonas. Pagrindiniais kiekybiniais abstinencijos žymenimis pasirinktos objektyvi ir subjektyvi opioidinės abstinencijos skalės. Tyrime dalyvavo 60 pacientų (41 vyras ir 19 moterų), kurie atsitiktinės imties būdu buvo suskirstyti į dvi grupes po 30 asmenų – kontrolinę ir tiriamąją.
Rezultatai. Tyrimo metu tiriamosios ir kontrolinės grupių suvartotų medikamentų kiekiai visos greitosios opioidinės detoksikacijos eigoje statistiškai reikšmingai nesiskyrė, todėl SOWS ir OOWS reikšmių skirtumai tarp grupių nėra nulemti skirtingų medikamentų dozių. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad tiriamosios ir kontrolinės grupių abstinencijos skalių rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė iki naltreksono indukcijos pradžios, t. y. III paros ryto. Pradėjus indukciją tiriamosios grupės pacientams nustatytas statistiškai reikšmingas subjektyvus ir objektyvus opioidinės abstinencijos eigos pagerėjimas – sumažėjo tiek SOWS, tiek OOWS reikšmės, palyginti su atitinkamų rodiklių reikšmėmis prieš indukciją. Kontrolinės grupės pacientams po naltreksono indukcijos stebėti priešingi pokyčiai, būdingi subjektyviam ir objektyviam opioidinės abstinencijos būklės pablogėjimui – abiejų skalių rodiklių reikšmės statistiškai reikšmingai padidėjo. III tyrimo paros vakare, praėjus naltreksono indukcijos sukeltam stresiniam atsakui, abiejų grupių pacientų tiek subjektyvi, tiek ir objektyvi abstinencijos išraiška normalizavosi ir atitiko būklę iki naltreksono indukcijos, tačiau pastebėtas akivaizdus skirtumas tarp grupių – tiek subjektyvi, tiek objektyvi opioidinės abstinencijos išraiška tiriamosios grupės pacientų buvo mažiau išreikšta nei kontrolinės grupės pacientų. IV tyrimo parą, t. y. praėjus parai po naltreksono indukcijos, tiriamosios grupės abiejų skalių reikšmės buvo statistiškai reikšmingai mažesnės, palyginti su kontrolinės grupės atitinkamomis reikšmėmis. Taigi tiriamosios grupės pacientai IV parą subjektyviai ir objektyviai jautėsi geriau nei kontrolinės grupės pacientai.
Išvados. Greitosios opioidinės detoksikacijos taikymas sąmoningos sedacijos sąlygomis nepriklausomai nuo naltreksono indukcijos metodikos sukelia tik lengvą ar vidutinę abstinenciją, vertinamą subjektyvios ir objektyvios opioidinės abstinencijos skalių reikšmių pokyčiais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad opioidinę detoksikaciją įmanoma atlikti nesukeliant aiškaus subjektyvaus ir objektyvaus pacientų savijautos pablogėjimo. Greitosios opiodinės detoksikacijos sąmoningos sedacijos sąlygomis atlikta naltreksono indukcija, pradedant itin maža 50 µg doze ir palaipsniui ją didinant iki bendros 12,5 mg dozės, sukelia subjektyviai ir objektyviai mažesnę opioidinės abstinencijos išraišką, nei skiriant įprastinę vienkartinę 12,5 mg naltreksono dozę.
Straipsnyje pristatoma Studentų akademinės motyvacijos skalė (SAMS-21), rengta remiantis svarbiausiomis hierarchinio savideterminacijos teorijos modelio prielaidomis ir siekiant išlaikyti jos siūlomą ...motyvacijos tipų struktūrą. Tyrimo tikslas – sukurti trumpą akademinės motyvacijos vertinimo skalę ir ištirti jos struktūrą bei psichometrines charakteristikas studentų imtyje. Tyrimas vyko dviem etapais, iš viso jame dalyvavo 621 dviejų universitetų įvairias studijų programas studijuojantis studentas. Akademinė motyvacija tirta SAMS-21 skale, siekiant įvertinti konvergentinį ir divergentinį skalės validumą, naudota Bendrosios motyvacijos skalė (GMS-28; Guay, Mageau, & Vallerand, 2003; Urbanaviciute, Kairys, Juodkune, & Liniauskaite, 2013), taip pat studentų klausta apie jų semestro pažymių vidurkį ir pasitenkinimą studijų programa. Gauti rezultatai leidžia išskirti septynis motyvacijos tipus, minimus hierarchiniame motyvacijos modelyje. Atlikta analizė rodo, kad skalė patikima, taip pat surinkta jos validumo įrodymų.
PDF
