Poljska ljubica (Viola arvensis Murr.) jednogodišnja je vrsta koja zakorovljuje usjeve gustog sklopa te nasade bobičastog voća i povrćarskih kultura. Potječe s prostora Euroazije, a zbog svojstva ...adaptibilnosti proširila se i na ostale kontinente. Često je moguća zamjena s vrstom V. tricolor L. (maćuhica) od koje se razlikuje po boji cvjetova i obliku gornjih listova. Razmnožavanje V. arvensis generativno je. U laboratorijskim uvjetima najveća klijavost ostvaruje se pri temperaturi od 15 °C u trajanju od 8 sati te pri temperaturi od 5 °C u trajanju od 16 sati. Preferira pjeskovita tla reakcije od blago kisele do lužnate. Tolerantna je na zasjenjivanje i sušu. Prezimljuje u formi rozete, a visinom biljka može dosegnuti prosječno 30 cm. Zbog niskog habitusa izravne štete uzrokovane korovnom vrstom V. arvensis nisu toliko značajne koliko neizravne koje se javljaju nakon žetve usjeva kada biljno tkivo zahvaćeno pri žetvi usjeva može utjecati na povećanje vlage sjemena usjeva. V. arvensis vrsta je koja se prilagodila utjecaju čovjeka te se uspješno razvija na obrađivanim tlima. Forma rozete smatra se tolerantnom prema primjeni herbicida te je zbog toga otporna na primjenu kemijskih mjera suzbijanja.
Kairiajame kompozicijos krašte – augalo stiebas. Šalia pavaizduotas jo pjūvis, atskleidžiantis stiebo viduje esančią geltoną lervą. Viršutiniame dešiniajame kampe komponuojama gelsvos spalvos ...žaliaakė muselė išskleistais sparnais. Žemiau – šios muselės lerva, kiaušinėliai ir kokonas.
Dešiniajame kompozicijos krašte vaizduojami bulvėse randami amarai – du žalsvos spalvos besparniai pailgi vabzdžiai ir du su viena pora skaidrių sparnų ir ilgomis antenomis. Kairiajame krašte ...komponuojamas žaliuojantis antžeminis bulvės stiebas. Nugarinėje bulvės lapų pusėje matyti amarų kiaušinėliai.
Kompozicijos centre vaizduojamas ilgakojis uodas – uodas su labai ilgomis kojomis ir ilgu cilindrišku pilveliu. Abipus uodo komponuojama pilkšvos spalvos volelio formos lerva, lėliukė ir juodi ...kiaušinėliai. Apatinėje dalyje – šių kenkėjų pažeisti augalų stiebai.
Kompozicijos viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamas liucerninis storakojis – tamsiai rudas vabzdys su gelsvomis kojomis ir antenomis. Vabzdys turi vieną porą skaidrių sparnų, akys didelės, ...iššokusios, pilvelis trumpas, gale smailas. Žemiau – liucernos sėkloje tūnanti šio vabzdžio lerva. Kompozicijos kairiajame krašte komponuojamas liucernos fragmentas.
Kompozicijos viršuje vaizduojami kopūstinio amaro patinėlis ir patelė – žalsvos spalvos kiaušiniškos formos vabzdžiai su antenomis. Patinėlis su skaidriais, toli už kūno išsikišusiais sparnais. ...Žemiau komponuojami juodi amaro kiaušinėliai ir amarais aplipęs augalo stiebas. Likusią kompozicijos dalį užima amarais aplipęs pupos fragmentas.
Viršutinėje kompozicijos dalyje vaizduojamas suaugęs didysis milčius – juodas pailgas vabalas. Greta komponuojama šio kenkėjo lerva ir lėliukė. Apatinėje lakšto dalyje komponuojamas mažasis milčius – ...raudonai rusvas pailgas vabalas. Šalia – lerva ir lėliukė. Kompozicijos centre vaizduojami šių kenkėjų pažeisti maisto produktai.
Didžiąją kompozicijos dalį užima varpinis augalas pažeistais lapais: lapai raukšlėti, parudavę. Viršutiniame dešiniajame kampe vaizduojamos dvi išdidintos stiebinės nematodos – pilkšvos spalvos ...kirmėlės.
Viršutiniame dešiniajame kompozicijos kampe vaizduojama suaugusi bulvinė spragė – rusvas ovalo formos vabzdys su ilgomis antenomis ir iššokusiomis akimis. Likusią lakšto dalį užpildo šio kenkėjo ...pažeistas bulvės stiebo fragmentas.
Kompozicijoje dominuoja dirvoje augantis javas. Greta pavaizduotas javo stiebas ir balta javinės spragės lerva. Viršutiniame kairiajame kampe komponuojama javinė juostelinė spragė su išilginėmis ...geltonomis juostomis antsparniuose. Viršutiniame dešiniajame kampe – tamsiai bronzinės spalvos javinė stiebinė spragė.
