Kauno miesto policijos 3 nuovada. Pakvitavimas, kuris patvirtina, kad Mitkevičienė-Karpytė paprašė leidimo apsigyventi Lietuvoje ir leidžiama apsistoti Lietuvoje vieną mėnesį.
Fotonuotrauka. Grupinė. Aukštesniosios policijos mokyklos kursantai auditorijoje. Pavaizduoti mokyklos suoluose sėdintys uniformuoti vyriškiai. Kompozicijos kairėje pusėje ant sienos kaba Lietuvos ...Respublikos prezidento Antano Smetonos (1874–1944) portretas, dešinėje pusėje – dar vienas portretas (pavaizduotas asmuo neidentifikuojamas), patalpos gilumoje – Vyčio herbo atvaizdas. Priekinio plano dešinėje pusėje užfiksuotas lektoriaus stalas, kairėje – auditorijos tribūna, kompozicijos kairiame pakraštyje – patalpos durys, antro plano dešinėje pusėje – dar vienerios durys su sieniniu laikrodžiu virš jų (laikrodis rodo 5:45 ryto arba vakaro). Auditorijos lubose matomi du elektriniai šviestuvai. Kaunas, XX a. 4 deš.Fotonuotrauka priklijuota ant šviesios spalvos pasporto (su rudos spalvos viršutiniu ir apatiniu pakraščiais). Nugarėlės apatinės dalies kairėje pusėje – užrašas pieštuku „POLICIJOS M-LA“.
Frakas, XIX a. pabaiga. Rusijos carinė imperija. Vilnonis. Tamsiai žalios spalvos, nugaroje nuo juosmens žemyn įsiūtos klostės (20 cm) ilgio. Klostės raudonais krašteliais ir dešimt sagų, kurių ...išorinėje pusėje yra įrašai: "19". Apykaklė atverčiama, susegama kabutėmis ant krūtinės, į šonus nuo susegimo užlenkimais raudonais kraštais. Abiejuose švarko pusėse po septynias sagas. Nuo pečių, ant krūtinės, nuleisti sidabrinės spalvos pintos, apvalintos juostos, o iš jų supintos pynės. Rankovės paprastos, statytos, rankogaliai raudoni, su dviem sagutėmis. Pamušalas pilkos medvilnės.
Ispuniti društvena očekivanja – najkraće je objašnjenje uloge bilo koje društvene institucije. Ispuniti očekivanja znači uspješno riješiti društvene probleme i otkloniti društvene prijetnje.Najveće ...prijetnje na početku 21. stoljeća prijetnje su opstanku ljudi i životu na planetu. Većina tih prijetnji “čudovišta” su koja smo mi, ljudi stvorili: terorizam je preuzeo ulogu nesamo klasičnom ratovanju već gotovo svakom dijalogu; međunarodni organizirani kriminal,čiji su lideri vrlo često bili usko povezani s nacionalnim vladama, da bi poslije novcemopljačkanim od građana stvarali svoja podzemna carstva; uništenje okoliša, koje polako ali sigurno postaje uništenje života na Zemlji. To su samo neki od prisutnih problema i prijetnji na koje globalno društvo mora uspješno odgovoriti. Među glavne institucije od kojih se očekuje neutralizacija prijetnji svakako pripadaju policijske i vojne snage. Odluke pojedinih vlada država o uporabi oružanih snaga za postizanje zajedničkih ciljeva, trebaju biti prihvatljive i razumljive vlastitim građanima, kao i strateškim partenerima. Stoga više nije moguće koristiti onu logiku koja je u prošlosti prouzročila najveće prijetnje današnjice. Da bi se uporabom vojnih i policijskih snaga uspješno neutralizirale prijetnje čovječanstvu i životu uopće, potrebno je prekinuti s tradicionalnim razmišljanjem o sili koja služi zastrašivanju drugih i postizanju posebnih, uglavnom sebičnih interesa, a započeti s uporabom potencijala za ostvarenje zajedničkih ciljeva tj. općeg dobra.
