Straipsnyje nagrinėjamas indukcinis mokslo modelis, teigiantis, kad mokslo pagrindą sudaro stebimų daiktų ir reiškinių savybes aprašantys teiginiai, o mokslo teorijos yra priimamos todėl, kad jos yra ...induktyviai pagrįstos. Aptariamas genetinis ir metodologinis indukcijos aiškinimas. Analizuojamas indukcijos ir tikimybės ryšys, aptariama R. Carnapo indukcinė logika, kuri laikoma reikšmingiausia tikimybine indukcijos teorija, eksplikuojamos jos konstravimo prielaidos ir struktūra. Teigiama, kad indukcinė logika nėra ne tik universalių dėsnių, bet ir individualių hipotezių patvirtinimo teorija. Ji tėra formali loginė sistema, o ne metodologiškai reikšmingas realių moksle vartojamų patvirtinimo procedūrų modelis. Nagrinėjami indukcinio ir dedukcinio mokslo modelių skirtumai. Autorius daro išvadą, kad jei iš teorinių postulatų deduktyviai išvedami empiriškai patikrinami teiginiai pasirodo esą teisingi, tai tokį testo rezultatą galima vadinti indukciniu teorijos patvirtinimu, nežiūrint to, kad indukcinis mokslo modelis yra nepriimtinas, o jo rėmuose konstruojama indukcinės logikos sistema negali patvirtinimo procedūros adekvačiai aprašyti.
Straipsnio tikslas – paaiškinti indukcijos funkcijas pažinimo procese remiantis marksistinės gnoseologijos metodologiniais principais. Teigiama, kad mokslo kelias yra ne nuo atskirybės prie ...bendrybės, o nuo bendrybės prie bendrybės, kuriame individualus patyrimas (konkreti stebėjimo medžiaga) yra tik nesavarankiškas tarpininkas. Individualaus patyrimo funkcinio nesavarankiškumo išraiška pažinime yra žmogaus polinkis apibendrinti. Skiriami formalus loginis ir bendrasis metodologinis apibendrinimo problemos aspektai. Apibendrinimas pažinime yra visuomeninės praktinės veiklos pagrindu susiformavusi reiškinio ar savybės aiškinimo forma. Sukaupto patyrimo istorinis ribotumas bei to patyrimo kūrybinis pobūdis nulemia apibendrinimo turinio hipotetiškumą, reikalaujantį specialaus pagrindimo. Šia prasme apibendrinimo problema, kartu su metodologiniu, apima ir loginį, t. y. apibendrinimo struktūros tyrimo, aspektą, kurio uždavinys – nustatyti formalias teisingo apibendrinimo sąlygas. Marksistinė metodologija, įveikdama stebimąją tradiciją gnoseologijoje, leidžia pozityviai įvertinti šiuolaikinės indukcinės logikos problematiką.
Individual realism asserts that our best scientific theories are (approximately) true. In contrast, selective realism asserts that only the stable posits of our best scientific theories are true. ...Hence, individual realism recommends that we accept more of what our best scientific theories say about the world than selective realism does. The more scientists believe what their theories say about the world, the more they are motivated to exercise their imaginations and think up new theories and experiments. Therefore, individual realism better fosters scientific creativity than selective realism.
Straipsnio tikslas – atskleisti įvairių indukcijos problemos sprendimų gnoseologinį turinį, išryškinti šios problemos metodologines prielaidas, palyginti hiumiškosios ir neopozityvistinės indukcijos ...kritikos metodologines nuostatas. Apžvelgiamos filosofijos istorijoje aptinkamos indukcijos koncepcijos. Aristotelio loginėje koncepcijoje indukcija yra formaliai išreikštas stebėjimo faktų susumavimas bendro teiginio pavidalu. Naujųjų laikų gnoseologijoje spręsti indukcijos problemą reiškė parodyti, kuo remdamasi mintis gali pereiti nuo stebėjimo duomenų prie bendro pobūdžio teiginių. J. S. Millas pabrėžė indukcijos išvadų tikėtinumą. Matematinė tikimybių teorija pagrindė požiūrį, kad indukcija yra samprotavimo būdas, kuris remiasi tikimybiškai determinuojamu ryšiu. Daroma išvada, kad indukcijos logikos istorija aiškiai rodo metodologinį nepagrįstumą stebimosios gnoseologijos, kuri pažinimą traktuoja kaip pasyvų subjekto santykį su objektu ir individualiame patyrime ieško jo autonomijos pamato. Aiškindama loginių formų funkcijas pažinimo procese, ji remiasi ne tiek realia mokslo raidos analize, kiek tam tikru loginiu mokslo idealu.
Straipsnio tikslas – aptarti klasikines eliminacines indukcijos teorijas, nustatyti kai kurių šiuolaikinėje analitinėje literatūroje esamų indukcijos problemų ir jų sprendimų ištakas. Nagrinėjamos ...Aristotelio, F. Bacono, D. Hume’o, J. Herschelio, J. S. Millo indukcijos sampratos, aptariami jų tarpusavio ryšiai ir idėjų perimamumas. Eliminacines indukcijos teorijas sieja trys pagrindiniai metodai: vienintelio sutapimo, vienintelio skirtumo ir lydinčių pakitimų metodas. Šios teorijos remiasi enumeracine indukcija bei principu, jog stebėjimais ir eksperimentais nustatomos reiškinių savybės yra aprašomos kalba, kuri yra gerai žinoma tyrinėtojui ir nekelia jokių abejonių dėl tinkamumo. Eliminacinės indukcijos sistemos yra ateorinės – jos konstruojamos taip, tarsi mokslo teorijos išvedant ar patvirtinant dėsnius neatliktų jokio vaidmens, o mokslo hipotezės visada būtų formuluojamos tais pačiais terminais, kuriais aprašomi stebėjimų rezultatai. Šių indukcijos sistemų tikslas – formalizuoti bendrų teiginių, atliekančių mokslo dėsnių funkcijas, išvedimą.
Prekid skotnosti je čest zahtjev u veterinarskoj maloj praksi, zbog niza zdravstvenih i kinoloških razloga. Za kontrolu populacije pasa svakako se preporuča kirurška sterilizacija, koja u rasplodnih ...kuja nije prihvatljiva zbog ireverzibilnosti postupka. Danas postoji mnoštvo farmakoloških metoda kojima se može izazvati pobačaj u kuja, ovisno o stadiju gravidnosti. U prvoj trećini gravidnost još nije moguće sa sigurnošću dijagnosticirati, a žuto tijelo je refraktoran na egzogenu primjenu luteolitika. Moguće je koristiti estrogene, prostaglandine i inhibitore progesterona. Međutim, zbog nemogućnosti točne dijagnoze, tretiraju se i kuje koje nisu gravidne, a većina pripravaka ima jake nuspojave ili nisu dostupni na tržištu. U drugoj trećini gravidnosti moguća je 100% točna dijagnoza te je indukcija pobačaja izvediva, bilo s resorpcijom ili ekspulzijom plodova, i ostaje dovoljno vremena za ponavljanje tretmana u slučaju izostanka učinka. Za indukciju se može koristiti više pripravaka: prostaglandini, dopaminski agonisti, njihove kombinacije, inhibitori progesterona. U zadnjoj trećini indukcija pobačaja završava ekspulzijom plodova, koji, s obzirom na varijacije u određivanju trajanja gravidnosti, mogu biti i živi. Kod odabira farmakološke metode za indukciju pobačaja, prednost svakako imaju one, tretman kojima počinje nakon sigurne dijagnostike skotnosti, kako bi se izbjeglo nepotrebno tretiranje negravidnih kuja. Stoga se preporuča indukcija porođaja u razdoblju 30 do 35 dana nakon početka diestrusa ili od zadnjeg parenja. Pobačaj se može izazvati primjenom samo jednog preparata ili kombinacijom dvaju ili više njih. Mnoge od metoda imaju nepoželjne učinke na opće zdravstveno stanje životinje te se ne koriste (npr. estrogeni, antiestrogeni), ili im učinak nije dovoljno istražen (npr. GnRH antagonisti). Unatoč pozitivnim iskustvima u literaturi, neki od u radu navedenih preparata nisu dostupni na hrvatskom tržištu (npr. aglepriston). U zdravih kuja s potvrđenom, ali neželjenom skotnošću, najuspješnijom se pokazala primjena prostaglandina F2α (prirodnog ili sintetičkog analoga) u kombinaciji s dopaminskim agonistom (bromokriptin ili kabergolin), posebice uz redovite ultrazvučne kontrole do potvrde pobačaja.
1983 m. gruodžio 13 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute VU Filosofijos katedros docentas E. Nekrašas apgynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją „Tikimybės ir indukcijos problema ...loginio empirizmo filosofijoje“. Reikšmingiausia loginiame empirizme yra mokslo žinių tikimybinio vertinimo programa, kurią realizuojant buvo sukonstruota tikimybinė indukcinė logika. Disertacijoje analizuojami loginių empiristų bandymai panaudoti mokslo žinių įvertinimui statistinę tikimybės interpretaciją, gvildenamas tikimybinės mokslo metodologijos – probabilizmo – santykis su klasikiniu induktyvizmu ir deduktyvizmu.
Evaldo Nekrašo monografijos „Tikimybinis žinojimas“ (1987, rusų k.) recenzija. Monografijoje išryškinamos loginio empirizmo teorinės prielaidos, parodoma jo plėtotės vidinė logika, atskleidžiami ...sudėtingi įvairių loginio empirizmo idėjų tarpusavio santykiai, analizuojama mokslo žinių tikimybinio vertinimo programos sudėtinių dalių struktūra ir dinamika, nagrinėjama indukcijos problema. Recenzentas E. Nekrašo monografiją vertina kaip rimčiausią loginiam empirizmui skirtą tarybinį veikalą, pasižymintį aukštu teoriniu lygiu, rodantį didelę autoriaus erudiciją ir gilią loginę kultūrą.
Straipsnyje nagrinėjami vieno žymiausių loginio empirizmo atstovų H. Reichenbacho filosofijos teoriniai pagrindai, kuriuos sudaro indukcijos samprata. Jis nesutiko su kai kuriomis Vienos ratelio ...doktrinomis (fenomenalizmu ir redukcionizmu). Analizuojami H. Reichenbacho ir R. Carnapo spręstų problemų skirtumai. Aptariama filosofo prasmės koncepcija. Remdamasis svorio sąvoka H. Reichenbachas verifikacinį prasmės kriterijų pertvarko į tikimybinį prasmės kriterijų. Jis pabrėžė sintetinių mokslo teiginių hipotetiškumą. Siekdamas tiksliau nustatyti tikimybės reikšmę nagrinėjo begalines atsitiktinių įvykių serijas (sekas). H. Reichenbachas pateikė pragmatinį indukcijos pateisinimą, t. y. indukcijos naudingumo pagrindimą. Indukcijos taisyklė teikia geriausią tikimybės įvertinimą, yra geriausia ateities numatymo priemonė. H. Reichenbacho indukcijos taisyklė yra apibendrinta enumeracinės indukcijos (indukcijos paprastai išskaičiuojant) taisyklė. Daroma išvada, kad pateiktas tikimybės reikšmės įvertinimo metodas, o kartu su juo ir pragmatinis indukcijos pateisinimas, nėra tokie bendri, kaip manė H. Reichenbachas.
Mature seeds of two traditional rice genotypes (Kalijira and Chinigura) were used for callus induction and plant regeneration on different concentrations and combinations of plant growth regulators ...cultured on MS (Murashige and Skoog) basal medium. Callus induction frequency was different between the cultivars, as well as among the 2,4- dichlorophenoxyacetic acid (2,4-D) levels tested. Both tested cultivars exhibited highest callus frequency at 2 mgl-1 2,4-D. The incorporation of benzylaminopurine (BAP) and kinetin (KIN) in the callus induction medium supplemented with 2 mgl-1 2,4-D did not significantly improve the callus induction frequency but required days of callus initiation were decreased compared to single use of 2,4-D. After two subcultures, at 21 days interval, embryogenic callus was placed on medium containing different concentration and combination of auxin and cytokinin. Treatment T4 (0.5 mg l-1 BAP and 0.1 mgl-1 IBA) showed the highest shoot induction: 91.67% in Kalijira and 83.33% in Chinigura. Similarly, the highest range of shoot number was also observed in both genotypes when treated with 0.5 mgl-1 BAP and 0.1 mgl-1 IBA. Plant regeneration efficiency was further observed best when treated with 1 mgl-1 2,4-D along with 1 mgl-1 2,4-D along with 1 mgl-1 BAP and 1 mgl-1 IBA. Furthermore, the highest number of callus derived shoot per culture was achieved in 2 mgl-1 2,4-D along with 1 mgl-1 BAP and 1 mgl-1 IBA. Both rice genotypes are promising in terms of callus induction frequency and morphology, and regeneration ability of the embryogenic callus.
PDF
