Prvi urednički zbornik Zagrebačke slavističke škole posvećen jezičnim pitanjima Dimenzije značenja (ur. Branimir Belaj) obuhvaća trinaest znanstvenih radova i jedan prikaz knjige. Radovi obuhvaćaju ...širok raspon tema, a objedinjuje ih zajednička značajka – kognitivnolingvistički pristup temama.
Straipsnyje nagrinėjama su logikos ir šiuolaikinės lingvistikos santykiu susiję klausimai, svarstoma, koks kalbos vaidmuo mąstyme, pažinime, kaip kuriama pasaulio samprata. Analizuojant šiuolaikinę ...mokslinę kalbą, itin būdinga naudoti formalius metodus ir procedūras. Klasikinių loginių skaičiavimų priemonėmis formaliai aprašomi kalbos fragmentai bei samprotavimų rūšys tėra maža dalis to konceptualaus aparato, kurį žmogus nuolat panaudoja samprotaudamas. Formaliuose lingvistiniuose tyrinėjimuose siekiama kur kas gilesnio natūralios kalbos formalizavimo, kurio tikslas – formaliai aprašyti santykį tarp garsų ir reiškinių, kuriais tas garsas koduojamas, formalizuoti sąvoką, taisyklingai sudaryti natūralios kalbos išraišką bei sukurti bendrą samprotavimų, išreiškiamų natūralia kalba, teoriją. Daroma išvada, kad plačiau taikant formalizavimą (bet nepretenduojant apimti juo visų galimų kontekstų) neišsprendžiamas pagrindinis uždavinys, kurį mėgina spręsti formalios kalbos teorijos – atskleisti žmogaus gebėjimą suprasti kalbos išraiškas ir nustatyti jų semantines ypatybes bei santykius.
Straipsnyje autorius apžvelgia kalbos ryšį su visuomene ir teigia, kad komunikatyvinę žmonių veiklą reguliuoja specifiniai dėsningumai, kurie kyla iš bendrų visuomenės raidos dėsnių. Nagrinėjamas ...ryšys tarp visuomenės vystymosi dėsnių ir specifinių kalbinės komunikacijos dėsningumų. Kalboje išskiriamas semantinis, morfologinis ir fonologinis lygmuo. Jie sudaro kalbos sistemą, kuri pasireiškia struktūros ir funkcijos vienybe. Aptariama, kiek sistemos struktūra yra determinuojama jos komunikatyvinių ir kognityvinių funkcijų vienybės bei tam tikros visuomenės išsivystymo būsenos, kurioje ji konkrečiai reiškiasi atskiromis natūraliomis kalbomis. Dėstomas marksizmo ir struktūralizmo požiūris į šį klausimą. Marksistai pripažįsta, jog ši dviguba kalbos sistemos determinacija yra pakankamas pagrindas tam, kad atsirastų daugybė kalbų, bei tam, kad tos kalbos kistų. Struktūralizmas atmeta istorinį požiūrį į kalbos reiškinių analizę, o tuo pačiu ir istoriją, todėl jis tampa konkretaus mokslinio lingvistinio tyrinėjimo kliūtimi. Stuktūralizmas apsiribojo tik klausimais apie reliatyvią kalbos autonomiją. Nagrinėjamas ryšys tarp kalbos normų, taisyklių ir dėsnių.
Straipsnio autorė siekia atsakyti į klausimą, ar galimas nuo kalbos nepriklausomas mąstymas ir kokia ryšio tarp kalbos ir mąstymo prigimtis. Kritikuojamas požiūris, kad kalbos ir mąstymo ryšys yra ...dviejų iš prigimties savarankiškų reiškinių santykis. Ši hipotezė yra nenuosekli. Laikantis tokio požiūrio psichologijoje manoma, kad mąstymo vystymąsi ontogenezėje galima tirti atsietai nuo kalbos. Loginės mąstymo formos šiuo požiūriu atspindi objektyvią daiktų „logiką“ ir gali egzistuoti neišreikštos jokia kalba. Šitaip loginės formos tapatinamos su „giluminėmis struktūromis“. Visuomeninės mąstymo ir kalbos prigimties ignoravimas kyla iš specialiųjų mokslų metodų suabsoliutinimo, suteikiant jiems bendrą metodologinę prasmę. Marksistinė mąstymo prigimties koncepcija nesudaro pagrindo neverbalinio mąstymo prielaidai. Pagal šią koncepciją genetinį mąstymo ir kalbos ryšio pobūdį sąlygoja socialinė žmogaus prigimtis. Skiriami du verbalinio mąstymo aiškinimo aspektai – socialinis-istorinis ir individualus. Šis skyrimas leidžia kalbą ir šneką suprasti kaip du to paties reiškinio aspektus.
První česká učebnice zaměřená na oblast aplikované lingvistiky, z jejíhož širokého záběru si vybírá několik klíčových témat: osvojování prvního a druhého jazyka, učení se cizímu jazyku, problematiku ...chybové analýzy, forenzní lingvistiku a analýzu diskurzu. Publikace čtenáře uvádí do dynamicky se rozvíjející problematiky výstavby akvizičních korpusů a představuje akviziční korpusy, které jsou dostupné pro češtinu. Učebnice je určena pregraduálním studentům lingvistických, filologických a učitelských studijních oborů se zájmem zejména o osvojování jazyka a učení se jazyku a o analýzu diskurzu.
This handbook offers a thorough treatment of the science of linguistic annotation. Leaders in the field guide the reader through the process of modeling, creating an annotation language, building a ...corpus and evaluating it for correctness. Essential reading for both computer scientists and linguistic researchers.Linguistic annotation is an increasingly important activity in the field of computational linguistics because of its critical role in the development of language models for natural language processing applications. Part one of this book covers all phases of the linguistic annotation process, from annotation scheme design and choice of representation format through both the manual and automatic annotation process, evaluation, and iterative improvement of annotation accuracy. The second part of the book includes case studies of annotation projects across the spectrum of linguistic annotation types, including morpho-syntactic tagging, syntactic analyses, a range of semantic analyses (semantic roles, named entities, sentiment and opinion), time and event and spatial analyses, and discourse level analyses including discourse structure, co-reference, etc. Each case study addresses the various phases and processes discussed in the chapters of part one.
A Linguistic Handbook of French for Translators and Language Students offers the reader an in-depth contrastive study of French and English based on recent theories of linguistics and discourse ...analysis.
Šio straipsnio objektas – precedentinių vardų sklaida reklamoje. Precedentinių vardų aktualizavimo reklamoje ypatybės aptariamos pasitelkus empirinę medžiagą: reklamą, kurios vaizde ar tekste ...aktualizuojamos precedentinėmis laikytinos asmenybės. Vienas precedentinių fenomenų erdvės elementų – precedentinis vardas (PV) – individualus, glaudžiai sietinas su plačiai žinomu tekstu ar precedentine situacija. PV atstovauja savo rūšies ženklui, vartosenoje precedentiniu vardu atkreipiamas dėmesys į diferencinius jo požymius. Straipsnyje apžvelgiama ir įvertinama obsceniška PV atribucijos raiška reklamoje, apžvelgiamos su PV aktualizacija sietinos socialinės stigmos ir metasmurto sąvokos ir analizuojami teigiamo ir neigiamo ženklo asmenybių aktualizacijos reklamoje pranašumai bei trūkumai. Remiantis vaizdo eksploatacijos viešajame diskurse teorija (Baudrillard), daroma prielaida, kad visos reklamos, kuriose aktualizuojami itin neigiamą invariantą turintys PV, priskirtinos obsceniškoms, kryptingai siekiančioms šokiruoti. Remiantis asocijuotosios stigmos (Goffman) sąvoka, aptariama neigiamą invariantą turinčio PV aktualizacijos įtaka pristatomo produkto įvaizdžiui. Teoriškai obscenišku straipsnyje laikomas kiekvienas PV aktualizacijos reklamoje atvejis (PV pasirinkimas reklamos subjektu visuomet – galimas, bet nebūtinas), tačiau įvertinimas priklauso nuo konkretaus reklamos pavyzdžio. Reklamoje aktualizuotino PV pasirinkimas – subtilus dalykas: aktualizuota neigiamą invariantą turinti asmenybė gali papiktinti auditoriją ir pakenkti produkto įvaizdžiui, teigiamą invariantą turinčios asmenybės aktualizacija taip pat gali sukelti neigiamą adresato reakciją, nes gerbiama asmenybė dažniausiai nuasmeninama iki stereotipinės karikatūros. Istorinės asmenybės reklamoje aktualizuojamos dažniau nei amžininkai, išimtis – politikai, kurie reklamoje šaržuojami, vaizduojami nekorektiškai ir nepagarbiai. Neigiamą invariantą turintį PV reklamoje renkamasi dažniausiai: tokia aktualizacija pernelyg nepapiktins auditorijos, tačiau asociacija su neigiamą invariantą turinčiu PV gali pakenkti produkto įvaizdžiui. Apibendrinant reklamos adresanto poziciją, teigtina, kad reklamos objekto ir subjekto loginio ryšio stoka, netinkamas reklamos personažų (PV) pasirinkimas, pernelyg didelis supaprastinimas ir adresato gebėjimo atpažinti PV nuvertinimas liudija menką kūrėjų kompetenciją aktualizuoti PV.
U radu je dan pregled područja povezanog s procesiranjem prirodnih jezika i njihova međusobnog odnosa, počevši od šire domene kao što je umjetna inteligencija, putem strojnog učenja, računalne ...lingvistike, metoda strojnog prevođenja te posebice onih zasnovanim na dubokom učenju. Opisane su karakteristike, primjene, faze i glavni problemi obrade prirodnih jezika s leksičke, sintaktičke, semantičke, govorne i pragmatičke perspektive. Opisane su faze prepoznavanja i analize prirodnog jezika kao i faza generiranja prirodnih jezika. Postupci pre-editinga i post-editinga uz korištenje kontroliranih prirodnih jezika dani su kao primjeri prakse kojom se povećava točnost i kvaliteta automatskog prevođenja i općenito procesiranja teksta. Poseban je fokus stavljen na strojno prevođenje te metode strojnog prevođenja. Pristupi strojnom prevođenju kao statistički, temeljen na pravilima, hibridni i pristup temeljen na dubokom učenju opisani su i predstavljeni s obzirom na njihove prednosti i nedostatke i prikladnu primjenu u praksi. Na kraju su dani još uvijek neriješeni izazovi kao smjer daljnjih istraživanja vezanih uz obradu prirodnih jezika te značaj razvoja pristupa temeljenog na dubokom učenju.
The paper provides an overview of areas related to the processing of natural languages and their interrelationships, starting from a broader
domain such as artificial intelligence, through machine learning, computational linguistics, machine translation methods and especially those based on deep learning. The characteristics, applications, phases and main problems of natural language processing from the lexical, syntactic, semantic, speech and pragmatic perspective
are described. The phases of natural language recognition and analysis
as well as the natural language generation phase are described. Pre-editing and post-editing procedures using controlled natural languages are given as examples of practices that increase the accuracy
and quality of automatic translation and text processing in general. Special focus is given to machine translation and machine translation methods. Approaches to machine translation as statistical, rule-based, example-based, hybrid and deep learning-based approach are described and discussed with regard to their advantages and disadvantages including appropriate application in practice. In the end, still unresolved challenges are given as a direction of future research related to natural language processing and the importance of further development of a deep learning-based approach.
This book explains the concept, framework, implementation, and evaluation of controlled document authoring in this age of translation technologies. Machine translation (MT) is routinely used in many ...situations, by companies, governments, and individuals. Despite recent advances, MT tools are still known to be imperfect, sometimes producing critical errors. To enhance the performance of MT, researchers and language practitioners have developed controlled languages that impose restrictions on the form or length of the source-language text. However, a fundamental, persisting problem is that both current MT systems and controlled languages deal only with the sentence as the unit of processing. To be effective, controlled languages must be contextualised at the document level, consequently enabling MT to generate outputs appropriate for their functional context within the target document. With a specific focus on Japanese municipal documents, this book establishes a framework for controlled document authoring by integrating various research strands including document formalisation, controlled language, and terminology management. It then presents the development and evaluation of an authoring support system, MuTUAL, that is designed to help non-professional writers create well-organised documents that are both readable and translatable. The book provides useful insights for researchers and practitioners interested in translation technology, technical writing, and natural language processing applications.
PDF
