Straipsnyje apžvelgiama XIX a. antrojoje pusėje hermeneutinėje tradicijoje susiformavęs gamtos ir humanitarinių mokslų metodologijų priešpriešinimas ir kai kurie šiuolaikinių hermeneutikų bandymai ...jungti racionalius abiejų metodologijų bruožus. Dabartinėje mokslo filosofijoje vis labiau įsigali požiūris į mokslą kaip į kultūros fenomeną. Tam padėjo hermeneutinėje tradicijoje iškilęs humanitarinių mokslų metodologijos savitumo suvokimas, siekimas rasti specifinius šios metodologijos bruožus. Pozityvistinių ir antipozityvistinių srovių kovos kontekste vieni teigė, jog „tikrosios“ kultūros pagrindas esąs gamtos mokslai ir jų formuojamas pasaulėvaizdis bei pasaulėžiūra, o kiti – jog humanitariniai mokslai. W. Dilthey‘us teigė, kad gamtos mokslai aiškina, nustatydami priežastinius objektų ryšius, o humanitariniai – supranta, atskleisdami objektų prasmę. Dabartinės filosofinės hermeneutikos atstovų požiūriu, nagrinėjant supratimo-aiškinimo dichotomiją, reikia kurti tokią hermeneutinio supratimo teoriją, kuri apibendrintų racionalius abiejų dichotomijos narių bruožus. Tai galima pasiekti tik nagrinėjant pažinimo procesą kaip tam tikrą veiklą arba pažinimo kultūrinį sąlygotumą.
Straipsnyje nagrinėjama, kas yra vystymosi procesas, kokios jo sąlygos ir eigos ypatybės, su kokiomis problemomis susiduriama laikantis vystymosi požiūrio. Vystymasis apibrėžiamas kaip procesas, ...kuriam vykstant, vienos rūšies objektai virsta kitos rūšies objektais. Dialektinė vystymosi proceso samprata yra metodologinio pobūdžio, paliekanti specialiesiems mokslams tirti tokių procesų specifiką. Vystymosi proceso pobūdis struktūrinio reiškinių aiškinimo aspektu dialektikos teorijoje paprastai išreiškiamas kiekybinių pakitimų perėjimo į kokybinius dėsniu. Perimamumo ryšys visuose vystymosi procesuose yra susijęs su tam tikru vienas iš kito išsivystančių objektų struktūros elementų bei ypatybių bendrumu. To ryšio pobūdis priklauso nuo vystymosi procesų specifikos. Vystymosi proceso eigos aiškinimui ypač svarbus jos savaimingumo aspektas. Jis yra šio proceso vidinio šaltinio problema ir leidžia pagrįsti vystymosi procesų natūralumą, remiantis vien jų pačių ypatybėmis. Visi dialektinės vystymosi proceso sampratos aspektai yra neatskiriami vieni nuo kitų ir yra logiškai susiję su visuotinio reiškinių sąryšio konstatavimu.
This paper aims to introduce the language corpora and the advantages of their use in the process of Chinese language acquisition. We provide practical examples of the corpora's direct and indirect ...use for teaching and learning Chinese as a second language. The exploratory approach towards Chinese by using various types of corpora is applicable for general language seminars as well as specialized translation seminars. The indirect use is mainly linked to the preparation of teaching materials and facilitates the curriculum design.
Electrical discharge machining is an electro-thermal technique where the recast layer on a machined surface and the heat-affected zone (HAZ) immediately below the machined surface are prevalent. As a ...result, assessing the white layer (recast layer) in EDM is a critical task. In this research, a response-surface methodology-based comprehensive mathematical model was developed to predict the white-layer thickness (WLT) on electrical discharge machine-processed AISI A2 steel. Also, the effects of various process parameters on the WLT were presented, the optimum combination of process variables was assessed and the minimum WLT was achieved by combining low-peak current and pulse-on time with high pulse-off time.
1977 m. gegužės 14 d. įvyko tarpinstitutinė konferencija „Metodologinės pažinimo teorijos problemos“. Joje daugiausiai nagrinėtos šiuolaikinės pažinimo proceso tendencijos ir principai. Tų pačių metų ...spalio 12 d. MA Filosofijos, sociologijos ir teisės institute įvyko TSRS Filosofų draugijos Lietuvos skyriaus Estetikos sekcijos surengta konferencija „Pažintinė meno funkcija“. Perskaityta 13 pranešimų, kuriuose aptarta pažintinė meno funkcija ir lenininė atspindėjimo teorija, šios funkcijos ryšys su meno specifika, gnoseologistinių ir antignoseologistinių teorijų konfrontacija, meno sąlygiškumas, menininko santykio su tikrove subjektyvumas ir kita.
Straipsnyje pateikiami darbinio adaptavimosi bendrieji bruožai. Autorius darbinį adaptavimąsi apibrėžia kaip darbuotojo prisitaikymą prie tam tikros darbinės veiklos rūšies konkrečiomis gamybos ...sąlygomis bei kolektyve susidariusių santykių įsisavinimą. Darbinio adaptavimosi sąvoka iš esmės skiriasi nuo socializacijos sąvokos. Socializacija, kaip asmenybės formavimosi procesas, apima visuomeninių santykių visumą. Darbuotojo socializacija neapsiriboja vien darbo kolektyvu, jo poveikiu. Pateikiami objektyvūs ir subjektyvūs darbinio adaptavimosi kriterijai: pirmieji yra darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, darbinės veiklos rezultatai (išdirbio normų ir darbo užduočių vykdymas, darbo kokybė), iniciatyvumas darbe (dalyvavimas racionalizacijoje, išradyboje), darbo drausmė (socialinė ir technologinė) ir atsakingumas, darbo stažas įmonėje (apibendrinantis objektyvus kriterijus), antrieji – darbininkų pasitenkinimas savo specialybe ir darbu, jo sąlygomis, darbo organizavimu, santykiais darbo kolektyve (vertikaliais ir horizontaliais), darbininkų noras arba nenoras keisti darbovietę. Pastarasis kriterijus laikomas apibendrinančiu subjektyviu darbinio adaptavimosi kriterijumi.
Straipsnyje nagrinėjamas determinizmo principo taikymas istoriografijoje. Autorius teigia, kad materialistinė istorijos samprata yra susijusi su specifiniu determinizmo principo taikymu visuomenės ...raidos aiškinimui. Marksistinė filosofija rado būdą pritaikyti šį principą procesui, ištisai sudarytam iš tikslingų veiksmų. Ji abstrahavosi nuo konkretaus istorijos vaizdo įvairovės ir perėjo prie jos objektyvaus turinio tyrimo. Taip buvo prieita prie visuomenės raidos, kaip ypatingo materialaus vystymosi proceso, sampratos. Materialistinės metodologijos požiūriu, determinizmo principas tiesiogiai taikomas tik aiškinant visuomenės ekonominės struktūros vystymosi santykį su jos egzistavimo sąlygų kitimu. Kitos visuomenės gyvenimo sritys patenka į deterministinio aiškinimo turinį tik jų funkcinių ryšių su šia struktūra aspektu. Konkretizuodamas nagrinėjamosios ekonominės struktūros vaizdą, istorijos mokslas turi atsižvelgti į tai, kad jos specifinį turinį dengia įvairūs visuomeniniai institutai. Istorijos mokslas aiškina veiksnius, sąlygojančius valstybės genezės bei jos struktūrinių formų istorinę įvairovę, ribojamą būtinumo vykdyti specifines ekonomines-socialines funkcijas.
Straipsnyje pateikiamas marksistinis požiūris į filosofijos ir gamtotyros santykį. Teigiama, kad marksistinėje-lenininėje filosofinėje literatūroje šio santykio pobūdžio supratimas remiasi šių mokslo ...sričių sąjungos idėja. Gamtotyra yra vieningo žmogiškojo tikrovės pažinimo proceso sudėtinė dalis. Šis procesas turi ir ontologinį, ir gnoseologinį aspektus, kuriems daugiausia dėmesio skiria filosofija. Tai duoda pagrindą bendradarbiauti filosofijai ir gamtotyrai. Filosofija, teoriškai tirdama pažinimo procesą, negali neatsižvelgti į gamtamokslinio pažinimo laimėjimus. Filosofijos ir gamtotyros bendradarbiavimo pagrindą sudaro ne mėginimai pakeisti viena kitą, gvildenant jų kompetencijai nepriklausančius klausimus, o bendrieji teoriniai žmogiškojo pažinimo proceso principai, t. y. metodologiniai klausimai. Daroma išvada, kad filosofiniai gamtotyros klausimai nelaikytini savarankiška filosofijos sritimi. Jeigu filosofijos ir gamtotyros bendradarbiavimo pagrindą sudaro bendro metodologinio pobūdžio klausimų gvildenimas, tai tokius klausimus reikėtų vadinti ne filosofiniais gamtotyros klausimais, o bendraisiais metodologiniais gamtotyros klausimais.
Straipsnyje marksistinės gnoseologijos, arba dialektinės materialistinės metodologijos, požiūriu nagrinėjama loginė metodologinė dedukcijos problema. Teigiama, kad marksistinė gnoseologija, atmesdama ...stebėtojiškąją metodologiją, visiškai naujai iškelia mokslinio tyrimo teorinių pagrindų problemą. Įrodžius pažinimo veiklos praktinį-materialinį sąlygotumą, pažinimo rezultatai įgyja istoriškai kintančio visuomeninio-praktinio patyrimo teorinio apibendrinimo prasmę. Kiekviename mokslo išsivystymo etape pažinimo rezultatų pobūdis pasireiškia funkciniu sprendimų nesavarankiškumu ir jų tarpusavio logine subordinacija. Šių teorinio aiškinimo aspektų išskyrimas bei jų tarpusavio santykio nustatymas sudaro dedukcijos teorijos gnoseologinės interpretacijos esmę. Teigiama, kad dialektinė materialistinė metodologija, išaiškindama formalių sistemų savybių objektyvų turinį, konstatuoja ir deduktyvių mokslų loginės specifikos santykinumą.
Straipsnyje siekiama išsiaiškinti kultūrinės antropologijos reliatyvistinės sampratos, įsigalėjusios 4 – 5 dešimtmetyje, teorines prielaidas bei kultūrologinių tyrimų ribas. Apžvelgiami kai kurie ...pozityvistinės sociologijos metodologinės nuostatos aspektai. Neigdamas socialiniuose moksluose mechanistinę priežastingumo sampratą, pozityvizmas kartu skelbė jo neapibrėžtumą, kurį turėjo atsverti empirinių duomenų gausumas. Kultūrologija formavosi kaip tikslingos veiklos turinio tyrimas ir buvo artima pozityvizmo empiristinei subjekto sampratai, visuomenės kaip visumos holistinei sampratai ir iš jos išsirutuliojusiam funkcionalizmui. Holistinė visuomenės samprata stimuliavo reliatyvistinę kultūros sampratą. Kultūros reliatyvumo fenomenas turi svarbią reikšmę objektyviems realios tvarkingos visumos kriterijams nustatyti, nes atspindi konkrečios tikslingos veiklos sferą, išreiškiamą lokalinės kultūros sąvoka. Nepateikdama socialinės struktūros universalaus kitimo modelio, empirinė kultūrologija (ypač reliatyvistinės jos koncepcijos) mėgina atskleisti tradicinės ir netradicinės (šiuolaikinės) visuomenės ryšį, arba kultūros istorijos sampratą kultūrinių dėsningumų individualiose realizacijose.
PDF
