Publikacijoje nagrinėjamas idėjos ir ideologijos santykis, sociologinės interpretacijos problema, išskiriami jos tipai. Teigiama, kad sociologinis požiūris į dvasinius turinius yra ypatingas idėjų ...išorinio nagrinėjimo būdas. Dvasinio turinio funkcionalizacija už jo esančios būties struktūros prasmių požiūriu suteikia šiai dvasinei struktūrai naują prasmę. Skirtumas tarp idėjos ir ideologijos yra pasirenkamų fundamentaliai skirtingų nagrinėjimo būdų arba nuostatų tų pačių dvasinių turinių atžvilgiu rezultatas. Pateikiama interpretacijų tipologija: skiriamos vidiniu nagrinėjimu pagrįstos (ideologinės) ir išoriniu nagrinėjimu pagrįstos interpretacijos. Pirmosios skirstomos į subjektyviai numanomos prasmės, objektyvias interpretacijas, interpretacijas kitos sistemos požiūriu, prasmės genezės, idėjų istorines, dokumentines interpretacijas, racionalizuojančias visumos rekonstrukcijas, interpretacijas, pagrįstas imanentine ideologine visuma, antrosios – į priežastinių aiškinimų tipus, idealistines, pozityvistines, individualios ir kolektyvinės supratumo psichologijos, interpretacijas, pagrįstas prasmę turinčia būties visuma ir kt.
Straipsnyje analizuojamas F. Nietzsche’s požiūris į klasikinio mąstymo paradigmą. Remiantis Nietzsche’s „valios siekti galios“ teorija, numatančia tik genealoginį, tipologinį ir simptomologinį ...pasaulio supratimą, siekiama parodyti, kad klasikinio mąstymo prigimtis yra ne racionali loginė, bet metaforiška. Todėl racionali klasikinio mąstymo raiška Nietzsche’s „galios“ filosofijoje atsiveria tik kaip niekada nepašalinamo pirmapradžio metaforiškumo liekana, kaip metaforiškumo suakmenėjimas ar neteisėta užmarštis ir kaip tik todėl racionalus klasikinis mąstymas Nietzsche‘s požiūriu ir negali apeliuoti į jokią universalią Tiesą, į jokį universalųjį pasaulio pažinimą, kylantį iš kokio nors vieno metafizinio pradžios taško. Straipsnyje siekiama parodyti, kokiomis sąmonės architektūrinėmis metaforomis Nietzche aprašė klasikinį mąstymą ir kokia šio mąstymo simptomatika nagrinėjant jį iš „valios siekti galios“ interpretatyviųjų ir metaforinių pozicijų.
Straipsnyje siekiama apžvelgti pagrindines utopijų rūšis ir pamėginti tipologizuoti socialines utopijas bei aptarti būdingiausius utopijos sampratos aspektus. Šiai sąvokai dažnai suteikiama svajonės, ...chimeriško kūrinio, kur nesiskaitoma su faktais, nerealaus projekto reikšmė, taip pat socialinės utopijos suvokiamos ir kaip pažiūrų sistemos, pagrįstos esamų socialinių santykių priešpriešinimu kokybiškai kitokiems santykiams, adekvačiau atspindintiems žmonių reikmes. Utopijas galima skirstyti pagal jų santykį su socialinių klasių, grupių bei sluoksnių aspiracijomis (vergvaldžių, valstiečių, buržuazijos, proletariato ir kt. utopijos), pagal pagrindinę jų autorius dominančią problemą (pvz., utopinis socializmas). Dar skiriamos eskapistinės, herojinės, vietos, laiko (retrospektyvinės ir perspektyvinės), metafizinės (racionalistinės), sektos (vienuolyno), politinės utopijos bei antiutopijos. Bendras visų utopistų bruožas – įsitikinimas, kad visuomenei pertvarkyti būtina sukurti ar surasti tokią žmonių grupę, kurios gyvenime dominuoja visai visuomenei būtinas, bet jai dar svetimas, nežinomas idealas.
TYPOLOGICAL NOTES ON THE DEVELOPMENT OF GENDERSummaryIn the article the linguistic universal is observed, according to which the appearing of the category of gender is connected with the development ...of the morphological opposition of nominative : accusative. In those systems, where the special form of accusative is attested, the category of gender does exist. It is stated, that the appearing of gender is the morphological phenomenon connected with the changes in the very structure of the language, and an attempt is made to show the development of this category out of the previous category of the grammatical classes. The principal difference between them is that the category of gender is defined purely morphologically, its relation to semantics being mere a non-categoreal relic, while the category of classes has the indispensable semantical definition. As an illustration to the development of gender, the appearing of the Afro-Asiatic marker of feminine -a (+t as a glide by joining the case inflections) is explained to be the fossilized ending of the absolutive case. This -a is a morphologized variant of the consonantal morpheme ending, resp. of that of the bare stem form of absolutive, where the alternation of -Ca ‖ -C is attested. The analogous morphologization of the components -Ca, -C → -a ‖ -ø must have produced the thematic (-a, traditionally- *-o) and the athematic (-ø) markers of the corresponding types of the Indo-European declension. The latter idea is illustrated by the analogous possibility in the Kartvelian pairs of the dat./loc. adgilas < *adgila +s : adgilsa < *adgil + sa type.
Teorije zarote so pomemben model pripovedovalskega korpusa sodobnih skupnosti in obenem značilen družbeni pojav, neločljiv od digitalnih komunikacijskih kanalov. Kot so pokazale številne raziskave, ...je tradicija teorij zarote v Evropi zelo kompleksna in bogata, pri čemer se ob vsaki družbeni krizi v lokalnih skupnostih, regijah ali na posameznih kontinentih, pa tudi globalno, ponavljajo določeni tipi pripovedi, motivi in tropi, ki se integrirajo v nov družbeno-kulturni kontekst. Zato je potrebno sočasno sledenje podatkom s terena, ki lahko prispevajo k predvidevanju smeri razvoja teorij zarote v prihodnjih družbenih krizah. Medtem ko je bilo v slovenskem javnem prostoru v času pandemije objavljenih veliko prispevkov z različnih področij o vzponu teorij zarote in teoretičnih besedil o teorijah zarote, so umanjkali konkretni podatki s terena. Kvantitativne in kvalitativne analize teorij zarote na terenu bi lahko dodatno podprle znanost v javnem dialogu in obenem podkrepile trud institucij v boju proti teorijam zarote ter podale bolj resnično sliko razmer na terenu.
O Božidaru Finki kao akcentologu nužno je prozboriti jer njegovi radovi donose novine i pomiču granice poimanja u akcentologiji, posebice u naglasnoj tipologiji. Godine 1968. u časopisu Jezik izlaze ...važni članci o naglasnoj tipologiji kojima je autor, između ostalih, i B. Finka. Autor pohvaljuje nastojanja da naglasna klasifikacija bude što praktičnijom, pristupačnijom i upotrebljivijom te izdvaja one pristupe naglasnoj klasifikaciji u kojima su najvažniji naglasci, manje su važne dužine (jer podliježu općim pravilima), a najmanje su važne promjene uvjetovane fonemski ili morfološki te prokliza. Tim zaključcima B. Finka učinio je veliki pomak u naglasnoj tipologiji koji je svoje oprimjerenje pronašao i u suvremenim priručnicima u kojima su naglasna počela (ton, trajanje i mjesto naglaska) osnovni kriterij u tipološkoj razdiobi. Svako suvremeno istraživanje naglasaka, bilo dijalektološko bilo standardološko, tako neizostavno počiva i na spoznajama akcentologa Božidara Finke.
Die Aufgabe des Beitrags liegt darin, die metaphilosophischen Implikationen des Sprachspielkonzepts durchzuspielen. Zuerst muss der Begriff des Sprachspiels im Rahmen der Philosophie bestimmt werden ...– es soll die Ähnlichkeit, aber auch der Unterschied gegenüber Wittgensteins Verständnis dieses Begriffs aus den Philosophischen Untersuchungen bestimmt werden. Der nächste Schritt soll die Konzipierung einer philosophisch relevanten Typologie der Sprachspiele sein. In diesem Zusammenhang werden Diltheys Typologie der Weltanschauungen und Rogges Axiomatik des Philosophierens von Nutzen sein. Am Ende des Beitrags soll ein Blick auf den Konflikt der Sprachspiele geworfen werden, der den (post)modernen philosophischen Diskurs bestimmt. Gleichzeitig wird die Richtung umrissen, in der man einseitigen Konzeptionen ausweichen und die Vorarbeit für ein integratives Modell der philosophischen Sprache leisten könnte. Das kann auch für die Selbsterkenntnis der Philosophie bedeutend sein.
Družbena kompleksnost in dinamičnost spletnih skupnosti ne omogoča nji- hove enoznačne družboslovne opredelitve, zaradi česar so spletne skupnosti deležne pluralnih opredelitev in pojmovanj. ...Namen prispevka pri tem ni tvorjenje najbolj veljavne opredelitve pojma, temveč oblikovanje tipologije spletnih skupnosti. na pod- lagi sinteze ključnih opredelitev pojma spletna skupnost in kritičnega ovrednotenja že obstoječih tipologij prispevek vzpostavi novo tipologijo spletnih skupnosti in predstavi njihove temeljne značilnosti. Izoblikovana tipologija temelji na treh spremenljivkah: (1) prevladujoča narava odnosa v spletni skupnosti, (2) multifunkcionalnost spletne skupnosti in (3) tipi spletnih skupnosti. Tipologija tako predstavlja dvanajst idealnih tipov spletnih skupnosti, ki lahko služijo kot hevristično orodje nadaljnjemu analizira- nju, raziskovanju, teoretiziranju in pridobivanju novih spoznanj o spletnih skupnostih.
Oko 200 m jugoistočno od sela Garbine, u neposrednoj blizini
Poreča, u rujnu i listopadu 2013. godine probnim arheološkim
istraživanjem potvrđeno je postojanje dosad javnosti
nepoznate pećine. U osam ...probnih sondi prikupljeni su ulomci
novovjekovne, antičke, brončanodobne, eneolitičke i neolitičke
keramike, kremene alatke, ostaci životinjskih i ljudskih kostiju,
morskih školjaka i puževa. Ovaj se rad temelji na tipološkoj
obradi najkarakterističnijih ulomaka prapovijesne keramike.
PDF
