straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba Straipsnyje analizuojama Gilbert’o Simondon’o ontogenezės teorija, kuria siekiama tyrinėti būties tapsmą, arba genezę. Simondon’as teigia, jog filosofija turi analizuoti ne substancinius, išbaigtus ir sau tapačius individus, bet individuacijos procesus. Taip Simondon’as sukuria universalią individuacijos teoriją, kurią suvokia kaip perėjimą nuo ikiindividualios būklės prie individą sukuriančio individuacijos proceso, kuris savo ruožtu tampa naujos individuacijos pradžia. Galima teigti, jog Simondon’as ontologijos pagrindu laiko ne tapatybę, bet neatitikimą ir skirtumą, kurie verčia individus pereiti į naują egzistencijos fazę ar lygmenį. Taip individuacijos teorija tampa universalia metodologija, leidžiančia palyginti fizinius, biologinius, psichinius ir techninius individuacijos procesus. Simondon’o sukurta individuacijos,arba ontogenezės, teorija laikytina materialistine metodologija, kuri pagrindžia sąsajas tarp organinių ir neorganinių, žmogiškų ir nežmogiškų individų.