Straipsnyje apžvelgiami kai kurie momentai, pažymintys filosofijos atsiradimo reikšmę paskutinei mokslo genezės fazei. Teigiama, kad mokslo genezė yra mąstymo istorijos atkarpa. Šios fazės pradžia užfiksuota Homero kūryboje, kurioje dar ryškūs mitologijos elementai, vyrauja vaizdinis analoginis mąstymas, gamtos jėgų stichiškumas tampa estetinio suvokimo objektu. Hesiodo kūryba yra sekantis mokslo genezės etapas, kuriame siekiama sujungti religinius-mitologinius vaizdinius į vieną sistemą, suklasifikuoti juos – tai iš dalies jau yra mokslinis uždavinys. Hesiodo kūryboje chaosas yra tam tikra fizinė erdvinė pasaulio būsena. Mileto mokykla mokslinio tikrovės reiškinių aiškinimo požiūriu reikšminga tuo, kad jos atstovai nuo klausimo, kas buvo pasaulio (reiškinių) pradžia, perėjo prie klausimo, kas yra pasaulio (reiškinių) pagrindas. Atsiradus filosofiniam mąstymui, iš esmės pasikeitė mąstančio subjekto pobūdis. Zenonas Elėjietis visiškai įveikė mitą ir užbaigė perėjimą nuo mitologinio vaizdo prie abstrakčios sąvokos. Tokiu būdu mokslas įgijo racionalaus teiginių pagrindimo principą.