Straipsnyje supažindinama su sprendimų teorijos eksplikuojama formaliojo racionalumo samprata, aptariamos jos modifikacijos, kurias ši samprata patiria, kai sprendimų teorija savo reikmėms naudojasi socialiniai mokslininkai ir filosofai. Šių modifikacijų rezultatas vadinamas „storąja“, „standžiąja“, „tankiąja“ arba „plačiąja“ racionalumo samprata. Sprendimų teorija yra veiksmų racionalaus pasirinkimo teorija. Racionaliu čia vadinamas pasirinkimas veiksmo, kuris maksimizuoja veikėjo laukiamą naudą. Straipsnyje taip pat parodoma, kuo skiriasi tos formaliosios racionalumo teorijos „storinimo“ strategijos, kuriomis naudojasi socialiniai mokslininkai, nuo tų, kurias taiko filosofai. Apžvelgiamos konceptualios sąsajos tarp formaliosios praktinio racionalumo sampratos ir tos, kuri tradiciškai yra praktinės filosofijos (etikos) dėmesio centre (ji straipsnyje vadinama absoliučiojo praktinio racionalumo vardu). Straipsnyje pristatoma „santykinio praktinio racionalumo“ vardu pavadinta praktinio racionalumo samprata, kurios kontūrai paskutiniaisiais dešimtmečiais ryškėja analitinėje veiklos bei socialinėje filosofijoje.